Ką mūsų organizmui daro rūkymas ir kaip jo atsikratyti, DELFI TV pasakojo Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas kardiologas prof. Raimondas Kubilius ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.
Širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni
„Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį širdies ir kraujagyslių ligos išlieka vyraujančia mirties priežastimi. Praėjusių metų Higienos instituto pateiktoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 56 nuošimčiai visų mirčių buvo dėl širdies ir kraujagyslių ligų patologijos.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šias ligas yra rūkymas, antsvoris ir netinkama arterinio kraujospūdžio korekcija. Širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės, seniau dėl jų tikrindavome tik žmones nuo 50 metų, dabar toks tikrinimas nebėra tinkamas“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Kardiologas pasakojo, jog būtent neseniai susidūrė su dviem skaudžiais atvejais, kai dėl šių ligų vienas pacientas mirė, kito būklė buvo labai sunkiai komplikuota. Abu jie 31-erių ir 41-erių metų. 31-erių metų pacientas 15 metų rūkė ir turėjo padidintą cholesterolį.
„Atrodo, veiksniai nėra tokie svarbūs, bet jie lėmė ūminio miokardo infarkto išsivystymą. Dauguma širdies ir kraujagyslių ligų yra nebylios, atpažinti pirmuosius jų požymius labai sudėtinga.
Jauno amžiaus pacientai, kurie atvyko dėl ūminio miokardo infarkto, skundėsi sunkumo jausmu krūtinėje, skausmu, plintančiu į kairę ranką ir žandikaulį. Tuo metu jie išgėrė vaistus nuo skausmo, skausmas kiek atlėgo, tačiau vėliau vėl pasikartojo“, – sakė profesorius.
Farmacininkė Elvyra Ramaškienė prideda, kad jauni žmonės nelabai linkę tikrintis ir lankytis pas gydytojus dėl cholesterolio ir padidėjusio kraujo spaudimo. Tačiau būtent rūkymas skatina gamintis blogąjį cholesterolį ir mažina gerąjį, viskas susikaupia ant kraujagyslių sienelių, jos kietėja, o galiausiai žmogus miršta.
Nikotinas sukelia priklausomybę, skatina susidaryti trombus, dervos sukelia vėžį, o anglies monoksidas mažina deguonies kiekį organizme.
„Jei jaunas žmogus pirmą kartą pasiskundė skausmais krūtinėje, širdies skausmais, jie nebuvo lydimi emocinių sutrikimų – rekomenduojame pasirodyti gydytojui. Jei jie ištiko vakarą ar naktį, reikia iškviesti greitąją. Medikai tiksliai įvertins būklę, užrašys elektrokardiogramą“, – patarė kardiologas.
Padėti mesti rūkyti gali ir žadintuvas
Kardiologai išskiria 25 širdies rizikos veiksnius, o rūkymas ir padidintas kraujospūdis yra pagrindiniai šio sąrašo tylieji žudikai. Ar naudinga mesti rūkyti, daug svarstyti nereikia: rūkymas labai kenkia sveikatai, išvaizdai, net ir gamtai, be to išleidžiama daug pinigų.
„Pas vaistininkus žmonės tikriausiai kreipiasi pirmiausia, klausdami patarimų, kas jiems padėtų mesti rūkyti. Dažniausiai tai būna jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Taip pat pastebėjome tokią tendenciją, kad daugiau jų ateina metų pabaigoje ar pradžioje. Jiems pasiūlome pakaitinius nikotino terapijos vaistus, kurie yra nereceptiniai, įvairius papildus. Iš karto ir lengvai mesti rūkyti tikrai nepavyks.
Reikia įvertinti visą situaciją, pavyzdžiui, kai norisi rūkyti – galbūt tada, kai žmogus būna su draugais, kai geria kavą, pabudus ir panašiai. Jei norisi rūkyti rytais – reikia nusistatyti žadintuvą 15 minučių vėliau, kad nebeturėtum tam laiko ir greitai išbėgtum į darbą.
Raudona mėsa, alkoholis ir kava apsunkina rūkymo metimą. Apie šį sprendimą reikėtų pranešti namiškiams, bandyti surasti bendraminčių.
Taip pat reikia visą laiką stengtis kažkuo užsiimti, kad noras užsidegti cigaretę būtų atitolintas. Reikia rasti visas savo silpnas vietas, kad galėtum jas įveikti“, – pasakojo E. Ramaškienė.
„Rūkymas, arterinė hipertenzija ir cholesterolis visame pasaulyje yra labiausiai sveikatą veikiantys veiksniai. Deja, rūkymo niekaip nepavyksta kontroliuoti, jis vis įgauna naujas formas, yra labai paplitęs. Rūkymo metimas yra vienas didžiausių dalykų, ką galima padaryti dėl savo širdies, jau šiandien jai padėsite.
Po 72 valandų nerūkymo paciento organizme nebėra nikotino
koncentracijos, po 84 valandų plaučių audinys reaguoja į gryną orą, po 9 mėnesių iki 10 procentų gali pagerėti plaučių audinys. Nerūkius 5 metus, naujo ūminio miokardo infarkto išsivystymo rizika sumažėja per pusę“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Pasak jo, į pačią rūkymo problemą turėtume žiūrėti kaip į lėtinę ligą, kuri ankstina mirtį. Iš pradžių žmogus turi norėti pradėti sveikti, o gydytojas turėtų jį padrąsinti ir pasiūlyti būdus, surasti rūkymo tipą – dėl ko yra rūkoma.
Profesorius pabrėžia, kad niekada nevėlu mesti rūkyti. Jei į septintą dešimtį įžengęs pacientas meta rūkyti, jam pakartotino miokardo infarkto rizika sumažėja 3 kartus. Metimas rūkyti yra net pranašesnis nei kai kurių vaistų vartojimas.
Visas pokalbis su specialistais – DELFI TV vaizdo įraše.