„Pacientai patys nesunkiai atpažįsta nemigą bei jaučia, jei naktį sunkiai užmiega, dažnai prabunda ar rytą pasitinka neišmiegoję. Tokiais atvejais instrumentinių miego tyrimų dažniausiai neprireikia. Tačiau yra ir tokių miego sutrikimų, kuriuos patiriantys pacientai neprisimena, kad vaikšto ar kalba naktimis, knarkia ir trumpam nustoja kvėpuoti, vyresniame amžiuje – mušasi miegodami. Apie šiuos sutrikimus dažniausiai pirmieji pradeda kalbėti jų artimieji, kurie ir paskatina žmogų kreiptis į gydytojus“, – teigia gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.
Specialistė pažymi, kad pacientams kur kas sudėtingiau atpažinti ir gydyti tuos miego sutrikimus, kurie neturi jokių išskirtinių simptomų. Pavyzdžiui, nuo ankstaus ryto jaučiamą nuovargį ar mieguistumą jie yra linkę sieti su aktyviu gyvenimo būdu, stresu darbe ar namuose, tačiau ne su prastėjančia miego kokybe.
„Tokiu atveju pacientai dažnai džiugiai teigia, kad jie gali užmigti bet kur ir bet kada, tačiau tai irgi nėra normalu, tai gali būti vienas miego sutrikimo simptomų“, – aiškina D. Matačiūnienė.
Miego sutrikimų tyrimų aukso standartas
Gydytoja neurologė pasakoja, kad miego sutrikimams diagnozuoti pirmiausia gali būti pasitelkiami „miego dienoraščiai“. Juose pacientai fiksuoja, kada eina miegoti ir kada keliasi, kaip jaučiasi tik atsikėlę ryte, dienos ir vakaro metu. Pagal tai gydytojas nusprendžia, kokius tolesnius tyrimus – laboratorinius, pavyzdžiui, kraujo, ar instrumentinius – skirti.
Miego sutrikimams nustatyti dažniausiai atliekamas išsamus instrumentinis videopolisomnografijos tyrimas, kuris dar vadinamas šios medicinos srities aukso standartu. Išvertus iš graikų kalbos, poli reiškia „daug“, somnos – „miegas,“ o grafika – „užrašyti“.
„Atliekant tyrimą fiksuojame ir užrašome kuo daugiau paciento fiziologinių rodiklių – pavyzdžiui, stebime kvėpavimo rodiklius miego metu: oro srautą per burną ir nosį, krūtinės ląstos ir pilvo judesius, vertiname deguonies kiekio kraujyje svyravimus, registruojame širdies ir smegenų veiklos pakitimus, prabudimus, kojų judesius ir t. t. Miego metu pasitelkiamas ir vaizdo bei garso įrašo registravimas“, – platų tyrimo spektrą pabrėžia D. Matačiūnienė.
Gydytoja neurologė priduria, kad išsamus miego sutrikimų tyrimas – videopolisomnografija – atliekamas nakties metu stengiantis, kad tyrimo aplinka žmogui kuo labiau primintų jo natūralią miego aplinką. Nepaisant to, tyrimas neatliekamas pacientų namuose, o turi būti vykdomas tik ligoninės palatoje.
„Tyrimas sudėtingas, todėl jo kokybę galime užtikrinti tik stacionaro sąlygomis. Prie paciento kūno pritvirtinama daug elektrodų, kurie padeda registruoti miego stadijas bei vėliau leidžia įvertinti bendrą miego struktūrą, cikliškumą ir gilumą. Budinti slaugytoja užtikrina, kad žmogui vartantis ar judriai miegant elektrodai neatsikabins ir tyrimo duomenys bus patys tiksliausi“, – sako gydytoja neurologė.
Įvardijo, kaip vyksta miego sutrikimų gydymas
D. Matačiūnienės teigimu, pacientams ir jų artimiesiems svarbu suprasti, kad bet kokie su miego sutrikimais susiję tyrimai nėra atliekami šiaip sau – jie skirti klinikinei diagnozei patvirtinti arba paneigti bei gydymui pradėti.
„Labai svarbu derinti tyrimo rezultatus su klinikine informacija. Visad rekomenduoju atlikto tyrimo duomenis aptarti su nukreipusiu gydytoju ar miego specialistu. Tik tada galima parinkti optimaliausią individualizuotą gydymą. Vienu atveju paciento gyvenimo kokybė gali pagerėti laikantis teisingo miego režimo, didinant fizinio aktyvumo krūvį, mažiau laiko praleidžiant prie ekranų. Esant sunkiems miego sutrikimams, gali būti paskiriamas gydymas medikamentais, rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija. Kvėpavimo sutrikimai miego metu gydomi kitais specifiniais būdais“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Specialistė pažymi, kad ilgai nediagnozuojami ir negydomi miego sutrikimai gali ženkliai pabloginti paciento gyvenimo kokybę bei gali kelti rimtą riziką sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, dėl dienos metu jaučiamo mieguistumo vairuotojai gali užmigti vairuodami automobilį ir sužeisti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius.