„Per 150 metų po J. M. Charcot ligos įvardijimo, buvo sužinota nemažai faktų apie jos procesą, priežastis, bet vis dar negalima vienareikšmiškai atsakyti, kodėl susergama Parkinsono liga“, – kalbėjo VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė daktarė Rūta Kaladytė-Lokominienė.
Tiesa, gydytoja pasidalijo ir gera žinia: „Šiandien Parkinsono liga yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių ligų“.
Tiesioginės Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė daugiau papasakojo apie Parkinsono ligą, kurios diagnozę kasdien išgirsta maždaug 6 žmonės, jos gydymo būdus.
Ne viskas priklauso nuo genetikos
Parkinsono liga medicinos literatūroje aprašoma kaip lėtinė, progresuojanti, kuri prasideda, sumažėjus dopamino kiekiui organizme. Dopaminas – natūralus organizme gaminamas cheminis junginys. Kai jo ima trūkti, sutrinka smegenų funkcijos ir žmogui diagnozuojama Parkinsono liga.
Tačiau gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė sakė, kad dopamino kiekio sumažėjimas nėra nei pagrindinis, nei pirmasis ligos procesas.
„Jis yra jau vykstančio patologinio proceso išdava, tačiau tikrai vienas iš daugiausiai sukeliančių neurologinių simptomų fenomenų. Apie šį fenomeną mes geriausiai žinome ir mokame neblogai jį koreguoti vaistais arba kitomis priemonėmis“, – pasakojo neurologė.
Neretai žmonės, ypač tie, kurių aplinkoje yra sergančių Parkinsono liga artimųjų, nuogąstauja, kad ir jiems ji gresia. Tačiau R. Kaladytė-Lokominienė teigė, kad genetinis polinkis nėra pagrindinis rizikos veiksnys.
Tiesą sakant, ne daugiau negu 1 iš 10, sergančių Parkinsono liga, turi artimųjų, kurie taip pat ja sirgo. Pasak gydytojos, nors dėl genetinio polinkio rizika susirgti Parkinsono liga padidėja, tai jokiu būdu nėra absoliutus rizikos veiksnys. Daug daugiau nulemia gyvenimo būdo veiksniai.
„Suserga žmonės, kurie turi genetinį polinkį šiai ligai išsivystyti – nebūtinai paveldėtą, labai dažna individualų genetinį polinkį – ir susiklosto tam polinkiui atsiskleisti palankios sąlygos: paveikia žalingi aplinkos veiksniai, stresas, vidiniai organizmo procesai. Todėl palaipsniui prasideda akimi išoriškai nepastebimas procesas, dėl kurio vis labiau aptingsta nervų sistemos ląstelės ir galiausiai atsiskleidžia neurologiniai simptomai“, – patikslino gydytoja.
Kam dažniausiai pasireiškia liga?
R. Kaladytė-Lokominienė kaip vieną svarbiausių Parkinsono ligos rizikos veiksnių įvardijo amžių: tarp vyresnių asmenų ligos atvejų būna daugiau.
„Vidutiniškai motoriniai simptomai atsiranda asmenims, kuriems yra maždaug 55 metai. Tačiau gali susirgti ir jaunesni. Vienas iš 10 pacientų simptomų patiria, būdamas jaunesnis negu 40 metų. Gali susirgti dvidešimtmetis ar net vaikas. Tai yra labai reta, tačiau pasitaiko“, – komentavo gydytoja.
Tiek vyrai, tiek ir moterys Parkinsono liga suserga vienoda dažnai, tačiau, kadangi moterys gyvena ilgiau, jų tarp pacientų yra daugiau.
Lietuvoje 2021 m. Higienos institutas registravo 10 tūkst. 518 asmenų, kuriems diagnozuota Parkinsono liga. Daugiau kaip 2 tūkst. šią diagnozę 2021 m. išgirdo pirmą kartą, tai yra vidutiniškai 6 žmonės kasdien.
Daugiau kaip 66 proc. sergančiųjų Parkinsono liga pernai Lietuvoje sudarė moterys dėl jau minėtosios priežasties – dažnai moterys gyvena ilgiau nei vyrai.
Be motorinių yra apie 40 ligai būdingų simptomų
R. Kaladytė-Lokominienė pasakojo, kad atpažinti ankstyvuosius ligos požymius, iki prasidedant akivaizdiems motoriniams simptomams, nėra labai lengva.
„Motoriniai požymiai, kai jau ištinka pacientą, yra labai vaizdūs ir aiškūs. Ramybės metu pradeda drebėti viena galūnė: dažniau ranka negu koja, dažniau vienos pusės negu abiejų, sulėtėja tos galūnės veikla, pasunkėja smulkieji judesiai, atsiranda sukaustymas, kurį kartais žmogus gali jausti ne tik kaip judesio suvaržymą, bet ir kaip skausmą.
Tačiau žymiai anksčiau, negu atsiranda šių simptomų, pacientus vargina visiškai ne motoriniai požymiai. Tų simptomų yra 40. Vadinasi, dar anksčiau, negu žmogus pradės drebėti ar jį sukaustys, sutrinka uoslė, pablogėja skonio jutimas, užkietėja viduriai, sulėtėja viso virškinamojo trakto motorika, kaip skrandžio išsituštinimas, sutrinka šlapinimasis, lytinė funkcija, atsiranda nerimo, depresijos pobūdžio nuotaikų sutrikimų.
Labai svarbi sfera yra miegas. Miego sutrikimų spektras yra labai platus: nuo nemigos, miego fragmentacijos, iki taip pat labai specifiško Parkinsono ligai ir kitoms šio rato ligoms būdingo miego sutrikimo – vadinamojo paradoksinio miego elgesio sutrikimo, kuomet žmonės pradeda reaguoti į savo veiksmus įvairiais nevalingais veiksmais: kalba, šūkauja miego metu, kovoja su sapne kankinančiais košmarais. Taip gali užsigauti, susižeisti patys ar sužeisti artimąjį“, – vardijo medikė.
Gydytojos teigimu, apie ligos pradžią bylojantys simptomai gali atsirasti nepastebimai ir daugiau ar mažiau varginti žmogų. Dažnai toks pacientas bergždžiai ieško pagalbos pas skirtingus specialistus.
„Šiandien kuriami įvairiausi simptomų kompleksai, kurie paskatintų nukreipti mintį link galimos Parkinsono ligos diagnozės, norint išryškinti tas asmenų grupes, kuriems vėliau būtų galima diagnozuoti šią ligą.
Toks simptomų kompleksas būtų žmogus, kuris dėl neaiškių priežasčių pradėjo blogiau užuosti, kuriam, laikantis visų aktyvaus gyvenimo būdo priemonių, atsirado vidurių užkietėjimas. Taip pat žmogus, kuris miego metu šūkauja, kovoja su košmariškų sapnų veikėjais arba dar ir turėjo pirmos eilės giminaitį, kuris sirgo Parkinsono liga.
Toks žmogus tikrai turėtų aplankyti neurologą. Yra diagnostikos būdų, kurie leidžia ligą atpažinti pačioje jos pradžioje, pasitelkiant specialias instrumentines ir laboratorines metodikas“, – sakė R. Kaladytė-Lokominienė.
Ligą nustato 97–98 proc. tikslumu
Pastebėjus nerimą keliančių požymių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas neurologą.
„Visų pirma neurologas kalbasi su pacientu. Tuomet ištiria objektyviai apžiūros metu ir specifinio neurologinio ištyrimo būdu.
Kai jau yra motorinių simptomų, patyręs neurologas nesunkiai nustatys drebėjimą ramybės metu, specifinį raumenų įtempimo padidėjimą, rigidiškumą, judesių sulėtėjimą ir kitus požymius, kurie būdingi būtent Parkinsono ligai ir nebūdingi kitoms ligoms.
Arba atvirkščiai – ras kitoms ligoms būdingų požymių ir nukreips tyrimų vagą tinkama linkme.
Dažniausiai pacientui bus atliktas vaizdinis galvos smegenų tyrimas, norint atmesti kitas ligas, kurios galėtų sukelti panašių požymių, o, jeigu kiltų neaiškumų, atskiriant labai dažną rankų drebėjimo priežastį, pvz., esencialinio tremorą, nuo kai kurių kitų ligų, yra specifiniai radionuklidiniai tyrimai su specifiniais radionuklidais, kurių metu galime diagnozei suteikti labai aukšto procento specifiškumą 97–98 proc. tikslumu galime diagnozuoti Parkinsono ligą.
Jeigu yra šeiminis atvejis, mums labai daug informacijos suteiktų tokiom paciento ir jo šeimos narių genetinis ištyrimas“, – kaip nustatoma liga aiškino gydytoja.
Kaip pacientai gydomi?
Nors Parkinsono ligos visiškai išgydyti kol kas negalima, šiuolaikiniai medikai moka ją gydyti taip, kad sulėtintų komplikacijas ir palengvintų pacientą varginančius tiek motorinius, tiek nemotorinius simptomus.
„Medikų arsenalas yra gana platus. Vieną didelį bloką sudaro gydymas vistais, kitą – nemedikamentinės priemonės, kurių metu koreguojami įvairiausi simptomai, pacientas išmokomas gyventi su ta liga, įveikti kasdieninius iššūkius.
Trečią svarbų bloką sudaro chirurgija. Jos modernūs pasiekimai leidžia pažengusios ligos pacientams gyventi žymiai geresnį kokybinį gyvenimą negu ikichirurginėje eroje“, – pasakojo R. Kaladytė-Lokominienė.
Anot gydytojos, kiekvieno paciento atvejis yra individualus. Bet kokiu atveju, visuomet gydymas prasideda vaistais, vėliau įjungiamos nemedikamentines priemones, visų pirma – aktyvų judesių.
„Trečio bloko griebiamės tada, kai nepatenkina pirmo ir antro bloko jungtinis rezultatas.
Kiekvieno paciento gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo kompetetingo specialisto paskyrimo, bet ir nuo to, kaip žmogus apsisprendžia gyventi su liga: ar apsisprendžia ją neigti – tai veda į blogą rezultatą, ar jis apsisprendžia su ja gyventi kokybiškai ir tai jau yra kelias į geresnį rezultatą, nes tada, bendradarbiaujant, žymiai geriau laikomasi gydytojo paskyrimų, žymiai greičiau pranešama apie kažkokius sveikatos pasikeitimus, į kuriuos specialistai reaguoja ir suranda žmogui tinkamiausią sprendimą.
Aktyvus paciento bendravimas socialine prasme, aktyvus judėjimas, fizinis aktyvumas leidžia nervų sistemos plastiškumui kuo geriau pasireikšti ir paciento simptomai tada efektyviau koreguojami.
Taigi gydymas yra kelias ne tik žmogaus, bet ir jo artimųjų“, – konstatavo medikė, pakvietusi šiandien, Pasaulinės Parkinsono ligos dienos proga pažįstamiems, kuriuos kamuoja šis negalavimas, padovanoti raudoną tulpę – ligos simbolį, priminant, kad jie nėra vieni šitame Parkinsono kelyje.