Nuovargis, plaukų slinkimas ir prakaitavimas gali pranešti apie rimtas kraujo ligas

Apklausų duomenimis, daugelis žmonių negali tiksliai atsakyti, ką veikia gydytojai hematologai ir kada reikėtų kreiptis į šiuos specialistus. Apie tai, o taip pat apie dažniausias ligas, su kuriomis jiems tenka susidurti, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja hematologė Eglė Simaškienė, rašoma pranešime spaudai.

„Hematologija – tai mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai yra aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos. Tai apima kraujo ir kaulų čiulpų ląsteles, limfmazgius, blužnį, jų ištyrimą, diagnostiką ir gydymą“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, į gydytojus hematologus dažniausiai kreipiamasi dėl pakitimų bendrame kraujo tyrime (leukocitų, trombocitų skaičiaus sumažėjimo, mažakraujystės), limfmazgių ar blužnies padidėjimo ir krešėjimo sutrikimų. Svarbiausia gydytojo hematologo darbo dalis – surasti kraujo ligos priežastį ir paskirti efektyvų gydymą. Gydytojas hematologas taip pat suteikia išsamią informaciją apie efektyvias profilaktines priemones, kurios padeda išvengti kraujo sistemos ligų paūmėjimo ir komplikacijų, pateikia individualias rekomendacijas.

Kokie simptomai įspėja, kad reikia kreiptis į hematologą

Gydytojos teigimu, kraujo ligos yra sudėtingos ir neretai apie jas nesignalizuoja jokie specifiniai simptomai. Daž­niau­siai į he­ma­to­lo­gus krei­pia­ma­si dėl ane­mi­jos (ma­ža­krau­jys­tės), taip pat esant leukocitų (baltųjų kraujo kū­nelių), trom­bocitų (už krešėjimą atsakingų ląstelių) skaičiaus svyravimui, kre­šėjimo sistemos sutrikimams, kakle, pažastyse, kirkš­nyse atsiradus mazgeliams ar guzeliams, savaime besiformuojančioms hematomoms, padidėjus limfmazgiams ar blužniai.

Ne­pa­aiškinamas nuovargis, bendras silpnumas, savaiminis svorio mažėjimas, plaukų slinkimas, kaulų skausmai, stiprus naktinis pra­kai­tavimas, be infekcijos esanti temperatūra ir kiti nespecifiniai požymiai, būdingi ne tik hematologinėms, bet ir kitoms ligoms, taip pat gali būti priežastis, dėl kurios šeimos gy­dytojas gali rekomenduoti pasikonsultuoti su he­ma­tologu.

Pasak E. Simaškienės, net ir reguliariai atliekamas bendras kraujo tyrimas ne visada padeda nuspėti kraujo ligą – yra tokių li­gų ir būk­lių, kai šis ty­ri­mas nie­ko blo­go ne­ro­do, to­dėl labai svar­bu at­kreip­ti dėme­sį ne tik į krau­jo ty­ri­mus, bet ir į anksčiau išvardintus simp­to­mus.

Kraujo sistemos ligų diagnostika ir gydymas

Įtariant kraujo ligą, gydytojas hematologas atlieka visus reikiamus tyrimus, ir tik tuomet skiria reikalingą gydymą.

„Kraujo ligoms diagnozuoti atliekami išsamūs kraujo tyrimai, dažnai pasitelkiami radiologiniai metodai (echoskopijos, rentgeno nuotraukos ir kt.), rečiau – kaulų čiulpų intervenciniai tyrimai (kaulų čiulpų punkcija ar biopsija), limfmazgių biopsijos. Siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė mažakraujystę, gali būti skiriami feritino (organizmo geležies atsargų įvertinimo), vitamino B12 kiekio tyrimai, kiti specifiniai kraujo tyrimai, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų echoskopija. Nepavykus išsiaiškinti mažakraujystės priežasties, atliekama kaulų čiulpų punkcija ar biopsija, padedančios diagnozuoti mielodisplazinį sindromą, mielofibrozę, kaulų čiulpų veiklos sutrikimus, kurie irgi gali sukelti anemiją. Prireikus gali būti atliekama ir limfmazgių biopsija“, – pasakoja gydytoja hematologė.

Pasak specialistės, dažniausiai tenka diagnozuoti ir gydyti geležies stokos, megaloblastinę ir kitų rūšių mažakraujystę, hemofiliją, kitus kraujo krešumo sutrikimus, kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius. Kartais nustatomos ir piktybinės kraujo ligos – leukemija, limfoma ir kitos. Kuo anksčiau tai pavyksta padaryti, tuo lengvesnis gydymas ir geresnės prognozės pasveikti.

Mažakraujystė gali būti rimtesnės ligos požymis

I. Simaškienės teigimu, visgi dažniausiai jai tenka konsultuoti sergančius mažakraujyste (kitaip – anemija). Šia liga sergantys pacientai paprastai skundžiasi nuolat jaučiamu silpnumu, vangumu, galvos svaigimu, įprastai jie būna išblyškę, didesnio fizinio krūvio metu juos vargina dusulys.

Mažakraujystė išsivysto, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, kiekis. Dėl to organizmui pradeda trūkti hemoglobino, pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Šiuos pokyčius gali nulemti sutrikusi eritrocitų gamyba arba padidėjęs jų praradimas.

Eritrocitų gamybą sutrikdo vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, jis gali būti susijęs su mityba, tam tikrų vaistų poveikiu, atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimo, užsitęsusio kraujavimo. Eritrocitai prarandami sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis – inkstų, onkologinėmis. Taigi, mažakrau­jys­tė ga­li bū­ti daug rimtes­nės ligos po­žy­mis, to­dėl, pirmą kar­tą nu­stačius šią būklę, visada reikėtų apsilan­kyti pas hematologą dėl deta­lesnio išty­rimo.

Pasak gydytojos, vis dar neretai susiduriama su problema, kad mažakraujyste sergantiems pacientams šeimos gydytojai, remdamiesi tik bendro kraujo tyrimo rezultatais, skiria įvairius geležies preparatus. Dažnai pacientai maisto papildų su geležimi nusiperka patys, savo nuožiūra. Tačiau juos vartojant ilgą laiką, pagerėjimas būna laikinas arba būklė pablogėja. Taip gali būti laiku nediagnozuotos pavojingos ginekologinės, skrandžio, žarnyno ligos – opaligės, uždegimai, inkstų veiklos sutrikimai, onkologinės ligos. O nenustačius jų laiku, prarandama galimybė efektyviai gydyti ir išvengti komplikacijų.

Nepiktybinės kraujo ligos gali būti gydomos mikroelementais, vitaminais, gliukokortikosteroidais ar specifiniais, tai ligai tinkamais, vaistais. Piktybinių ligų gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją, kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantaciją. Delsiant kreiptis į specialistą, negydomos ligos progresuoja, o jų gydymas tampa sudėtingesnis.

Klastinga ir dažnai ilgai nepastebima piktybinė liga limfoma

Viena dažniausių piktybinių ligų, su kuria susiduria kraujo ligų gydytojai – limfoma. Ji sudaro maždaug trečdalį per metus diagnozuojamų visų kraujo piktybinių ligų. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 350–500 naujų šios ligos atvejų.

Tai limfinės sistemos, atsakingos už mūsų imunitetą, liga. Limfinių ląstelių (limfocitų) yra limfmazgiuose, blužnyje, kraujyje, kaulų čiulpuose, tonzilėse, žarnyne, plaučių audinyje ir daugelyje kitų organų. Todėl ir limfoma gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir organe, o jos požymiai gali būti labai skirtingi. Dažniausias šios ligos simptomas – limfmazgių padidėjimas. Tačiau ja sergantis žmogus gali jausti tam tikrus simptomus skrandyje, o liga diagnozuojama endoskopijos metu.

Pasitaiko atvejų, kai žmogus be priežasties nuolat kosėja ir, atlikus tyrimus, paaiškėja, kad padidėję tarpuplaučio limfmazgiai spaudžia bronchus. Kai limfoma atsiranda galvos smegenyse, skundžiamasi galvos skausmais, gali prasidėti traukuliai, paralyžius. Kitais atvejais pakyla temperatūra, prakaituojama, krenta svoris. Tačiau būna atvejų, kai sergantysis nejaučia jokių simptomų ir kraujo, limfmazgių pokyčiai nustatomi profilaktinio kraujo tyrimo, rentgenogramų ar echoskopijų metu.

Pasak gydytojos hematologės, ankstyva ligos diagnostika dažniausiai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra limfoma ir kaip greitai ji progresuoja. Lėtai augdamas limfmazgis dažniausiai nesukelia nemalonių pojūčių, todėl pokyčiai gali būti nustatomi tik profilaktinių tyrimų metu. Kitos limfomos, atvirkščiai, yra labai agresyvios. Jeigu jos pasireiškia matomoje vietoje, dažniausiai pacientai nedelsdami kreipiasi į gydytoją. Be to, kai limfoma progresuoja greitai, staigiai didėjantis limfmazgis sukelia skausmą.

Tačiau, kad ir kokia klastinga ši liga, ji nėra nuosprendis. Labai dažnai, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, pavyksta pasiekti pilną šios ligos remisiją (atsitraukimą) ir užtikrinti tolesnį visavertį gyvenimą.

I. Simaškienės teigimu, užbėgti už akių šiai klastingai ligai galima atliekant profilaktinius tyrimus. Pasak specialistės, bent kartą per metus kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliks apžiūrą, skirs kraujo tyrimus, echoskopiją.

Kraujo sistemos ligų profilaktika

Pasak gydytojos hematologės, daugelis piktų ar retų hematologinių susirgimų gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, tačiau daugumos ligų priežastys nėra žinomos. Kitos ligos atsiranda dėl tam tikrų elementų, vitaminų stokos maiste. Tad geriausia profilaktika yra tokia pati, kaip ir daugelio kitų ligų – sveika mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, pakankamas fizinis aktyvumas (bent 150 min./sav.), žalingų įpročių atsisakymas, geras ir pakankamas miegas, profilaktiniai kraujo ir vidaus organų tyrimai.

Sergant mažakraujyste labai svarbi ir tinkama mityba, nes su maistu gaunamą geležį ar vitaminą B organizmas žymiai geriau įsisavina. Sergant kraujo krešėjimo sutrikimais dažnai reikia koreguoti ir kasdienius įpročius, gyvenimo būdą.

„Gerėjant diagnostikai ir me­di­ci­nai spar­čiai žen­giant į prie­kį, kai ku­rias pik­ty­bi­nes krau­jo li­gas šiandien galima vi­siš­kai iš­gy­dyti. Tai­gi, pik­ty­bi­nė krau­jo li­ga ne vi­suo­met yra nuosp­ren­dis, svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata laiku“, – optimistine gaida baigia pokalbį gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.