Dar XX a. viduryje buvo manoma, kad celiakija – tik mažų vaikų liga, pasireiškianti žarnyno pakitimais, viduriavimu, kurį paskatina gliuteno turinčių produktų įtraukimas į mitybą. Tačiau atrandant naujų diagnostikos būdų, ši liga diagnozuojama ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro specialistų, celiakija pasireiškia įvairių organų sistemų pokyčiais. Dėl šios priežasties ypač svarbu ją laiku diagnozuoti.
„Tai autoimuninė genetinė virškinamojo trakto liga, kuria susergama dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Gliuteno produktai išprovokuoja autoimunines ligas, organizmas pats pradeda gaminti antikūnus prieš įvairius organus ir sistemas. Dažniausiai liga pasireiškia plonojo žarnyno uždegimu, dėl kurio sutrinka vitaminų ir mineralų pasisavinimas, gali išsivystyti kitų ligų“.
Klaidinantys simptomai užkerta kelią tiksliai diagnozei
Celiakija sergantys pacientai ilgai ieško blogos savijautos priežasčių, atsakymų pas įvairius gydytojus, tačiau vien kraujo tyrimo čia nepakanka. Viduriavimas, arba atvirkščiai – vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, svorio kritimas, pilvo skausmai, mažakraujystė, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, ankstyva osteoporozė, depresija ir kiti neurologiniai sutrikimai – pagrindiniai simptomai ir ligos, kai verta atlikti tyrimus, galinčius paneigti arba patvirtinti celiakijos diagnozę. Celiakiją taip pat galime įtarti, jei lėtinės ligos, paskyrus įprastą gydymą, vis vien progresuoja, nepavyksta pastoti arba moteris patiria ne vieną persileidimą, sulėtėja vaikų vystymasis, organizmas netoleruoja laktozės, ankstyvame amžiuje sutrinka atmintis.
Yra daug atvejų, kai nustatomos ir gydomos įvairios ligos, pavyzdžiui, autoimuninis kepenų uždegimas – hepatitas, bet atlikus specifinius tyrimus, nustatoma celiakija. Pagrindiniai iš jų – antikūnai IgA klasės prieš audinių trangliutaminazę (anti-tTG IgA), bendro imunoglobulino A tyrimai. Nustačius jo trūkumą, skiriami ir IgG klasės antikūnai prieš audinių trangliutaminazę. Visi išvardyti tyrimai atliekami tiriant kraujo mėginius.
Be minėtų pagrindinių tyrimų, ypač vaikams iki trejų metų, siūloma atlikti antikūnų IgA ir IgG tyrimus. Jei jų rezultatai neigiami, o įtariama celiakija, gydytojai gali rekomenduoti ir kitus celiakijai diagnozuoti naudojamus tyrimus (antikūnus prieš gliadinus arba edomiziumo antikūnus). Nustačius padidėjusią jų koncentraciją, celiakijos diagnozei patvirtinti gydytojai gali pasiūlyti atlikti plonojo žarnyno biopsijos histologinį tyrimą.
Tyrimą rekomenduojama atlikti ir tiems žmonėms, kurių pirmos eilės giminėms buvo diagnozuota celiakija. Nustačius genetinį paveldimumą, ligos išsivystymas siekia 99 proc., o pirmieji simptomai gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek vyresniame amžiuje.
Diagnozė ir griežta dieta padeda išvengti skaudžių pasekmių
Išgirdus celiakijos diagnozę, svarbu atkreipti dėmesį, kad griežta begliutenė dieta yra vienintelis gydymas, užtikrinantis geresnę savijautą ir sustabdantis ligos progresavimą. Būtina atsisakyti produktų, turinčių gliuteno, nes net ir nedideli jo kiekiai provokuoja antikūnus.
Nesilaikant gydytojų rekomendacijų ir nekeičiant mitybos, celiakija sergančiam žmogui padidėja tikimybė susirgti žarnyno limfoma arba kitu virškinamojo trakto vėžiu. Tad itin svarbu laiku atpažinti simptomus, o įtarus šią ligą, atlikti tyrimus ir pradėti keisti mitybą, nes tai užtikrins geresnę savijautą ir padės išvengti ateityje itin rimtų ligų.