Lietuva pirmą kartą prisijungė prie kitų šalių, kurios, ragindamos visus daugiau judėti, minėjo Pasaulinę inkstų vėžio dieną. Ta proga susirinkusieji atliko mankštą Bernardinų sode.
Amerikos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad fizinis aktyvumas net 23 proc. sumažina riziką susirgti inkstų vėžiu. Deja, pusė Lietuvos gyventojų yra nejudrūs. Nepakankamai aktyvūs ir trys iš keturių sergančių inkstų vėžiu, nes daugelis ligonių yra įsitikinę, kad jiems reikia tausoti save, nejudėti. Nors moksliniais tyrimais nustatyta, kad saikingas judėjimas gali ne tik sumažinti vėžio sukeliamą nuovargį, nerimą, depresiją, bet ir pagerinti gydymo rezultatus.
Inkstų vėžiu sergančių asmenų pasaulyje ėmė daugėti nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pradžios. Dažniausiai juo susirgdavo vyresni žmonės, tačiau dabar vėžys vis dažniau nustatomas penkiasdešimtmečiams. Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai inkstų vėžiu susirgo netgi paaugliai.
Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad Lietuva pasaulyje yra antroje vietoje pagal sergamumą inkstų vėžiu ir, deja, pirmoji sąraše pagal mirtingumą. Europos Sąjungoje mirčių vidurkis nuo inkstų vėžio yra 2,9 iš 100 000 gyventojų, o Lietuvoje – 5,1, – beveik dvigubai daugiau.
Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Vyrai inkstų vėžiu serga daugiau kaip dvigubai dažniau nei moterys, o miršta – net tris kartus dažniau. Matyt, taip yra todėl, kad dažniausi rizikos veiksniai – rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis – yra labiau būdingi vyrams. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad kartais inkstų vėžys gali būti paveldimas.
„Išgyvenamumas labai priklauso nuo to, kokios stadijos nustatyta ir pradėta gydyti liga“, – sako gydytoja.
Jei nustatomas lokalizuotas navikas ir pradedama tinkamai gydyti, penkerius metus išgyvena apie 95 proc. susirgusių asmenų. O jei nustatomas pažengęs inkstų vėžys, tiek išgyvena tik 12 proc. ligonių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad, kol liga neišplinta, ligonis, deja, nieko blogo nejaučia. „Pirmieji simptomai, tokie kaip kraujas šlapime, skausmai, pasirodo tuomet, kai liga jau būna išplitusi“, – sako gydytojas.
Dėl šios priežasties dažnai liga nustatoma atsitiktinai, pacientą tiriant dėl kitų ligų.
„Kad nerastume tokių nemalonių siurprizų, kaip inkstų vėžys, būtų prasminga dažniau atlikti pilvo organų echoskopiją. Tačiau neužmirškite, jog labai daug galime nuveikti, kad nesusirgtume inkstų vėžiu. Šią ligą skatina antsvoris, nejudrumas, per aukštas kraujospūdis, rūkymas“, – tvirtina gydytojas.
Pasaulinę inkstų vėžio dieną, kuri jau penktus metus minima birželio 18-ąją, medikai skleidžia žinią apie fizinio aktyvumo svarbą: lengva kasdienė mankšta, ėjimas iki parduotuvės, užuot važiavus automobiliu, lipimas laiptais vietoje pasikėlimo liftu, mynimas į darbą dviračiu, užuot važiavus autobusu, bei daug kitų paprastų užsiėmimų, ir jūs galbūt niekada nesužinosite, kokia sunki, pavojinga bei skaudi liga yra inkstų vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai skirti bent 150 minučių. Kineziterapeutas Algirdas Papickas, kuris, remdamasis pilateso metodologija, veda kūno formavimo pamokas M. K. Čiurlionio menų mokyklos jauniesiems baleto artistams, prataria: judėjimui kasdien skirkite bent pusvalandį.
„Svarbu neskubėti ir nesiimti per didelio krūvio“, – teigia specialistas. Krūvis turi būti nustatomas individualiai, kiek žmogus gali, ir didinamas palaipsniui: turi būti sunku, bet komfortiška – fizinio krūvio metu žmogus turi galėti kalbėti. Jei esate visiškai nejudrus, pradėkite nuo pasivaikščiojimo. Jei iš karto eiti pusvalandį per sunku, išdalykite laiką į tris dalis po 10 minučių. Tie, kurie stipresni, turi irgi kelti sau iššūkį didinti fizinį krūvį – greitai vaikščioti, plaukti, minti dviratį ar žaisti tenisą.
„Veikla, kuria užsiimate, turi būti maloni, nes judėti būtina kiekvieną dieną. Jei nejausite malonumo, greitai liausitės tai darę“, – tvirtina A. Papickas ir pabrėžia, kad pusvalandžio fizinė veikla kasdien – tai minimalus krūvis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja, doc. Edita Gavelienė primena, kad vienas svarbiausių veiksnių, kuris gali lemti inkstų vėžį yra mityba.
„Nutukimas yra rizikos veiksnys susirgti inkstų vėžiu. Dažnai tokių žmonių racionas yra gausus, bet menkavertis, – teigia specialistė.
Įrodyta, kad vėžiui gali padėti atsirasti perdirbtos mėsos gaminiai, nes jie turtingi sieros junginių: nitratų, nitiritų – sūdyti, rūkyti. Nederėtų gausiai valgyti riebalų, ypač gyvūninės kilmės, o raudonos mėsos užtektų valgyti kartą per savaitę, o baltosios 2–3 kartus.
Tinkamai maitintis labai svarbu ir vėžiu susirgusiems žmonėms.
„Vėžiu sergančiam žmogui būtina išsaugoti raumenų masę, svorį, nes prarastas svoris blogina būklę. Ir sergantiems vėžiu, ir pasveikusiems galioja visos sveikatai palankaus maitinimosi taisyklės, – teigia gydytoja. – Onkologiniai ligoniai turi daug su maistu susijusių mitų, neva negalima valgyti kai kurių produktų. Atlikti tyrimai įrodo, kad kai kurie maisto produktai iš tiesų gali daryti įtaką atsirasti tam tikrų lokalizacijų vėžiui, tačiau tai nėra sveikatai palankus maistas.“