Skirtingas sportas pažeidžia skirtingas sąnarių grupes – kelių, pečių sąnarius, tačiau labiausiai kenčia nugara. Žmogaus stuburą sudaro daugybė sąnarių, iš kurių kiekvienas gali būti pažeistas, o ilgainiui susikaupę pažeidimai pradeda veikti žmogaus gyvenimo kokybę.
„Žmogaus sąnarys yra sudėtinga ir biomechaniškai labai efektyvi sistema, gebanti atlaikyti labai didelius krūvius, jei šie yra teisingai paskirstomi. Tačiau biomechanikai sutrikus, jėgos, kurioms sąnarys yra pritaikytas, pasiskirsto netolygiai ir neproporcingai – taip atsiranda sąnario pažeidimo rizika. Nors trumpalaikė trauma neabejotinai pažeidžia sąnarį, dažniausiai jis yra žalojamas dėl ilgą laiką pasikartojančio netaisyklingo fizinio krūvio.
Puikus pavyzdys yra bėgimas. Atrodo, viskas paprasta – išeini į lauką ir bėgi, tačiau nesant gerai ir pritaikytai technikai, bėgimas tampa „peiliu“ viso kūno sąnariams, ir tik laiko klausimas, kada pradės skaudėti kelius, klubus, nugarą ar kaklą“, – pasakoja sveikatingumo centro „Gemma" fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Romanas Machninas.
Užsitęsus ligai, judėti – būtina
Sergant reumatinėmis ligomis, fizinio aktyvumo reikšmė yra labai didelė. Jei žmogus jaučia stiprų skausmą, ta vieta sutino, paraudo, tapo karšta ir ją sunku judinti, reikia kreiptis į gydytoją. Pasak gydytojo, nustatyti skausmo priežastį yra labai svarbu ir ūmaus skausmo laikotarpiu tikrai reikėtų vengti papildomo fizinio krūvio. Ir vis tik, nors kartais papildomas krūvis tik skatina didesnio skausmo pojūčius, kai kuriais atvejais, kryptingas dozuotas fizinis krūvis yra vienintelis gydymo būdas: „Kai kurių ligų atvejais, užtenka kelių dienų ramybės ir simptomai praeina, tačiau dažniausiai jie linkę užsitęsti.
Tuomet patenkama į uždarą ratą – pacientui skauda ir dėl to mažai juda. Vėliau bando pajudėti, bet dar labiau suskausta, ir pacientas visai apriboja savo judėjimą. Seniai įrodyta, kad sąnarį sutepantis skystis gaminasi judesio metu, todėl norint, kad sąnarys „nestingtų“ – nesivystytų sąnario kontraktūra (sąnario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkštųjų audinių arba nervų pakitimų) ir kad jau esamas pažeidimas dar labiau neprogresuotų, judėjimas yra būtinas.
Jeigu žmogui nustatytas, pavyzdžiui, raiščio patempimas, tai jau po dienos ar kelių galima pradėti taikyti dozuotą fizinį krūvį, kuris skatina kaulų ir minkštųjų audinių gijimą. Todėl blogiausia, ką žmogus gali daryti – savaitę tiesiog gulėti“.
Orų pasikeitimas skatina skausmą
Atsižvelgdami į paciento ligą, jos trukmę ir esančią būseną, kai kuriais atvejais, reabilitacijos gydytojai pataria sąnarį geriau laikyti šilumoje, kitais – šaltyje. Tačiau, kalbant apie sportinę veiklą rudens ar žiemos metu, R. Machin teigia, kad metų laikas neturi didelės reikšmės kūno paruošimui fizinei veiklai. „Kaip sakoma, nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Jeigu raumenynas yra subalansuotas ir žmogus techniškai pasiruošęs užsiimti mėgstama sportine veikla bei yra pritaikęs reikiamą mankštą – jis tinkamai pasiruošęs šaltajam sezonui.
Jei žmogus nepasiruošęs sportui ir pervertina savo galimybes, tuomet nesvarbu, už lango saulė, ar sniegas – rizika susižeisti iškart padidėja, – teigia gydytojas. – Be to, yra paplitusi nuomonė, kad reumatologinėmis ligomis sergantys pacientai, dėl sąnarių skausmų suintensyvėjimo, gali prognozuoti orą. Nors šiuo atveju nėra laikomasi vieningos nuomonės, atlikti keli moksliniai tyrimai pagrindžią nuostatą, kad sąnarių skausmas suintensyvėja dėl besikeičiančio (mažėjančio) barometrinio slėgio. Dėl šios priežasties labai nežymiai prasiplečia sąnario kapsulė ir, nors šie pokyčiai yra itin nežymūs, žmogus gali juos jausti“.
Svarbiausia – judesių atlikimo technika
„Svarbu, kad kojų raumenys būtų pajėgūs atlaikyti bėgimo krūvį, kuris priklauso nuo greičio. Sąnarius reikia reguliariai pratinti prie fizinio krūvio. Svarbu neužmiršti ir poilsio, o taip pat, kad verta užsiimti įvairia sportine veikla – ne tik bėgioti, bet ir daryti pratimų baseine, važinėti dviračiu, sportuoti naudojantis treniruokliais ir atlikti balanso pratimų“, – sako Kauno Klinikų sporto medicinos ir reabilitacijos gydytojas Gediminas Tankevičius.
R. Machninas pritaria, kad bet kokio sporto atveju, bene svarbiausia yra teisinga judesių atlikimo technika. „Žmonės klaidingai mano, kad, dėvint specialią avalynę, įtvarus, kojines ar kitą atributiką, galima išvengti traumų.
Pagalbinės priemonės, geriausiu atveju, jas tik šiek tiek atitolina. Todėl primygtinai rekomenduoju, prieš savarankiškai užsiimant bet kokia sportine veikla, kreiptis į tos srities specialistą ar trenerį, kuris išmokytų, kaip techniškai taisyklingai atlikti sporto judesius. Man yra tekę konsultuoti ne vieną „pavasarinį“ bėgiką, kuris buvo priverstas atsisakyti savo sporto planų, nes dėl netaisyklingo sportavimo patyrė traumas“, – pasakoja gydytojas.
Išplitus uždegimui, gresia atsisakyti kai kurių sporto šakų
Patyrūs sunkias traumas ar smarkiai išplitus uždegiminėms sąnarių ligoms, fizinės veiklos mėgėjams gresia atsisakyti sporto. „Blogiausia, kai nudėvima kremzlė ir vystosi sąnarių artrozė – sąnarių osteoartrito uždegimo paskutinė stadija“ , – teigia G. Tankevičius.
Kai neoperacinis osteoartrito gydymas nebepadeda kontroliuoti diskomforto ir sąstingio bei prasideda dideli skausmai, pacientui rekomenduojama atlikti klubo ar kelio sąnario keitimo operaciją. Pavyzdžiui, viso klubo endoprotezavimo metu pakeičiamas viršutinio šlaunikaulio galas, o esant didesniam dubens kaulo gūžduobės nusidėvėjimui, suformuojama ir nauja gūžduobė.
Operuojant kelio sąnarį, pakeičiami sąnariniai paviršiai. Implantai skirti atstatyti sutrikusias sąnario funkcijas ir kiek įmanoma panaikinti diskomfortą, taip suteikiant galimybę grįžti į kasdienį gyvenimą.
„Svarbu suprasti, kad endoprotezas 100 proc. nefunkcionuoja kaip natūralus sąnarys ir yra labiau pažeidžiamas. Endoprotezas, tai mechaninė sistema, sujungta su biologiniu audiniu – kaulu, ir funkcionuoja maždaug 10-15 metų. Taikant papildomą fizinį krūvį, endoprotezas „išklibs“ ir greičiau susidėvės. Tokiu atveju reikėtų pakartoti operaciją, todėl užsiimti tam tikromis sporto šakomis, pavyzdžiui, kovos menais, tikrai nerekomenduoju“, – sako R. Machninas.
Gydytojas priduria, kad dėl minėtų priežasčių, futbolo, bėgimo ir panašių fizinių veiklų, po endoprotezavimo operacijos, taip pat reikėtų vengti: „Nors yra atlikti keli tyrimai, parodę, kad sportas nesutrumpina endoprotezo funkcionavimo laiko, tikimybė ir rizika, kad protezas tarnaus trumpiau, vis tiek išlieka“.