- Kiek galima būti saulėje, kad nekiltų pavojaus odai? Ar apsauginiai kremai tikrai padeda apsisaugoti nuo nudegimų?
- Deginimosi laikas – labai individualus dalykas. Kiekvienas žmogus žino savo odos tipą, kaip ji reaguoja į saulę. Reikia būti, kol oda lengvai parausta. Šis laiko tarpas vadinamas minimalia eritemine doze (MED). Ji priklauso nuo odos tipo ir reiškia, kiek jūs galite būti saulėje nesisaugodami ir nerizikuodami nudegti. Jei jūsų oda šviesi ar balta, greitai parausta, saulėje galite būti 10−15 min.
Daugelis naudoja apsauginius kremus ir mano, kad jie apsaugos nuo nudegimų. Degintis saulėje 2−3 val. pasitepus apsauginiu kremu yra nelogiška. Kremai padeda tik nuo terminio nudegimo, bet nemažina odoje vykstančių cheminių procesų, kuriuos sukelia UV spinduliuotė. Kremai ir losjonai – tik apsaugos priedai, nesustabdantys ląstelėse vykstančių pakitimų. Kai kas kremu pasitepa net apgamus ir jaučiasi visiškai ramus bei apsaugotas nuo vėžinių susirgimų. Deja, tai – netiesa: pasitepus kremu, vėžio rizika nedingsta. Naudokite maksimalią apsaugą nuo saulės: skėtį, galvos apdangalą, drabužius. Išsimaudę visada pasitepkite kremu.
- Atsiradus odos paraudimui ir skausmui daugelis gydosi buitinėmis priemonėmis. Ar tai gerai?
- Grįžę iš paplūdimio mėgstame teptis įvairiais kremais. Tai – blogas įprotis. Riebus kremas ar aliejus, užteptas ant odos, veikia kaip terminė plėvelė. Ji neleidžia šilumos atiduoti į aplinką, todėl terminė odos pažeida tik stiprėja. Dar vienas klaidingas savigydos būdas – nudegusią odą tepti kefyru, grietine ar pasukomis. Jie turi aktyvių rūgščių, kurios dar labiau dirgina pažeistą odą.
Vienintelis būdas padėti saulėje nudegusiai odai – ją vėsinti.
Pirmosiomis valandomis po nudegimo saulėje reikia išsimaudyti vėsiame duše, dėti vėsius kompresus ir gerti vėsių (bet ne šaltų!) skysčių. Svarbiausia – šaldyti odą, kaip tai daroma kitų formų nudegimų atvejais. Padarykite paprastą vėsinamąjį kompresą nudegusiai saulėje odai. Tam tinka švarus audinys, sudrėkintas švariu kambario temperatūros ar vėsesniu vandeniu. Tik praėjus 4−6 val. po nudegimo, odą galima patepti lengvos tekstūros putomis arba labai skystu losjonu, skirtu odos uždegimui mažinti.
- Ar atsiradusias pūsles galima pradurti?
- Pūslė yra natūralus sterilus odos tvarstis, todėl jų nereikia pradurti. Kai oda pūslės viduje sugyja tiek, kad gali apsisaugoti nuo infekcijų ir aplinkos poveikio, pūslė išnyksta. Gydant stacionariai gali būti taikomi ir kiti metodai, bet namuose pūslių pradurti tikrai negalima.
- Nudegimų augalais požymiai tokie patys kaip ir terminiai. Kaip elgtis šiuo atveju?
- Nudegimai augalais yra agresyvesni nei terminiai nudegimai saulėje. Augalais galima nudeginti gilesnius odos audinius, nes oda pažeidžiama ir chemiškai, ir termiškai. Jie vadinami dvigubais nudegimais. Dažniausiai nudegimai augalais įvyksta saulėtą dieną esant stipriai UV spinduliuotei ir veikiant šilumai.
Augaluose esančios lakios cheminės medžiagos reaguoja su oda ir sukelia stiprius pakitimus. Kai apsiniaukę ir drėgna, tie patys augalai odos nenudegina. Nudegimai augalais ilgam palieka ryškią pigmentaciją odoje (rudos ar raudonos spalvos dėmes), ilgiau gyja. Nusideginus augalais reikia laikytis tos pačios taisyklės – pirmiausia odą atšaldyti, vėliau kreiptis į gydytojus, kurie skirs vaistų.
- Gal yra augalų, kurių reikėtų ypač vengti?
- Pirmiausia – gerai žinomas Sosnovskio barštis ir rūtos. Odai gali pakenkti ir prieskoniniai augalai (petražolė, gelsvė, salieras, pomidorų lapai), nes jie turi daug lakių eterinių medžiagų. Tai priklauso nuo organizmo polinkio į chemines reakcijas ir saulės aktyvumo.
- Ką rekomenduotumėte turėti vaistinėlėje nudegimams gydyti?
-Vaistinėlėje visada reikia turėti švaraus audinio ar binto, kad būtų galima padaryti šaltą kompresą ar nuvalyti odą. Taip pat rekomenduoju turėti putų ar skystį su dekspantenolio veikliąja medžiaga, kuri gydo ir atnaujina pažeistus odos sluoksnius, stiprina apsauginį odos barjerą ir mažina uždegimą.
Apie UV
UV Indeksas (UVI) – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą. Indeksas nusako UV spinduliuotės poveikį žmogaus odai. Efektyvi UV dozė, sukelianti pastebimą visiškai baltos odos paraudimą, vadinama minimalia eritemine doze (MED).
UV indekso reikšmės mūsų platumose svyruoja tarp 1 ir 10 ir skirstomos taip:
1−3 – žemas,
4−6 – vidutinis,
7−9 – aukštas,
daugiau nei 9 – ekstremalus.
Norint praktiškai naudoti UVI, reikia žinoti, kuriam iš 4 tipų (pagal žemiau duotą lentelę) priklauso Jūsų oda.
I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanos, akys mėlynos, plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).
II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.
III tipas. Oda šviesi iki šviesrudės, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.
IV tipas. Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.