„Celiakija yra genetinė liga, kurios simptomai gali pasireikšti bet kuriame žmogaus gyvenimo tarpsnyje. Pacientai neretai skundžiasi lėtiniu viduriavimu, pilvo pūtimu, spazminiais pilvo skausmais, kartais burnoje atsirandančiomis opelėmis, taip pat ir sunkesniais atvejais – sunkiu viduriavimu, svorio kritimu, mitybos nepakankamumu dėl sutrikusios maistingųjų medžiagų absorbcijos plonajame žarnyne“, – sunkiai ignoruojamus ligos simptomus vardija gastroenterologas A. Jacinavičius.
Gydytojas priduria, kad celiakija gali būti ir besimptomė bei pasireikšti požymiais, kurie nėra susiję su virškinamuoju traktu. Mažakraujystė (anemija), kepenų fermentų padidėjimas, nevaisingumo problemos, kraujo krešėjimo sutrikimai, besivystanti osteoporozė, odos ligos, migrenos priepuoliai bei depresija gali būti viena iš celiakijos išraiškų.
Ligos diagnozavimas – tik tęsiant įprastą dietą
Gydytojas gastroenterologas akcentuoja, kad įtariant susirgimą gliutenine enteropatija, pacientui pirmiausiai atliekami kraujo tyrimai, tiriant serumo antikūnius.
„Kraujo tyrimo metu gauta informacija gali būti naudojama tik patikrai – diagnozės patvirtinimui būtinas endoskopinis dvylikapirštės žarnos ištyrimas kartu su biopsijų paėmimu. Abu tyrimus reikia atlikti tęsiant įprastinę dietą, t. y. bent 14 dienų prieš planuojamus tyrimus vartoti gliuteno turinčius produktus, kad tyrimo rezultatai nebūtų klaidingai neigiami“, – sako A. Jacinavičius.
Gydytojas pažymi, kad nediagnozavus ligos ir nepradėjus gydymo tęsiasi aktyvus žarnos uždegimas, toliau prastėja organizmo medžiagų įsisavinimas, progresuoja vitaminų B, D ir K, geležies stoka, ryškėja kalcio trūkumas. Taip pat ryškėja mažakraujystė, vystosi hiposplenizmas bei osteoporozė, gali padažnėti kaulų lūžiai, dėl kraujo krešumo sutrikimų atsiranda kraujosruvos.
„Celiakija sergantiems pacientams begliutenės dietos laikymasis nėra madų vaikymasis, o vienintelis šiuo metu prieinamas, efektyvus gydymo būdas ir galimybė pagerinti gyvenimo kokybę, išvengti komplikacijų bei sumažinti piktybinių susirgimų riziką ateityje. Svarbu tinkamai apmokyti pacientą, paaiškinti visas ligos rizikas ir galimas komplikacijas, susijusias su dietos nesilaikymu, bei kol nesugis plonosios žarnos gleivinė, išsivysčiusias komplikacijas koreguoti maisto papildais ir vitaminais “, – sako gastroenterologas.
Sergant privaloma keisti mitybos ir gyvenimo įpročius
„Besilaikant griežtos begliutenės dietos privaloma atsisakyti visų produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių ir miežių, taip pat išvestinių šių grūdų rūšių bei jų produktų, pavyzdžiui, speltos, manų kruopų, kuskuso. Šie grūdai yra ne tik viena pagrindinių duonos, makaronų ar kitų miltinių patiekalų sudedamoji dalis, tačiau gali slėptis ir įvairiuose padažuose, saldumynuose, mėsos gaminiuose, prieskoniuose ir kitur“, – vardija A. Jacinavičius.
Gydytojas gastroenterologas pažymi, kad net tie produktai, kuriuose tiesiogiai nėra gliuteno turinčių grūdinių kultūrų, gali būti netinkami vartojimui sergant celiakija. Dėl kryžminės taršos gamybos metu, kai toje pačioje gamybos linijoje gaminami begliuteniai ir gliuteno turintys gaminiai, pavyzdžiui, grynas šokoladas ir šokoladiniai saldainiai su vafliu, pirmasis gaminys yra netinkamas vartoti. Todėl apsiperkant etiketėse svarbu ieškoti užrašo „gali būti gliuteno/glitimo pėdsakų“, kryžminės taršos būtina vengti ir gaminant maistą namuose – net minimalus gliuteno turinčių produktų kiekis žaloja plonosios žarnos gleivinę.
„Esamais moksliniais duomenimis, pacientams saugus gliuteno kiekis yra iki 10 mg per dieną, tačiau svarbu nepamiršti apie gliuteno koncentraciją maiste. Begliuteniu produktas laikomas tada, kai jame gliuteno koncentracija yra mažesnė nei 20 dalelių milijonui. Tam, kad pasiektų 10 mg gliuteno per dieną ribą, žmogus turėtų suvalgyti net 17 duonos riekelių, kuriose yra minima gliuteno koncentracija. Tuo tarpu šis kiekis bus pasiektas suvartojus tušinuko galiuko dydžio kvietinių miltų kiekį“, – pabrėžia A. Jacinavičius.
Sergant celiakija sveikatai žalingi ir gliuteno savo sudėtyje turintys alkoholiniai gėrimai bei kosmetikos produktai, kurie turi sąlytį su virškinamuoju traktu. Atidžiau vertėtų rinktis tokias priemones kaip lūpdažiai ar dantų pastos, o išoriškai vartojami produktai (šampūnai, kremai ir pan.) yra saugūs vartoti.
Įvardijo, kas vyksta pradėjus gydymą
Besilaikant griežtos begliutenės dietos saugu vartoti iš kukurūzų, ryžių, migdolų, kokosų, lęšių, avinžirnių, grikių, daugelio rūšių avižų pagamintus produktus.
Gydytojo gastroenterologo teigimu, šiuo metu vis didėjant ligos žinomumui bei visuomenės sąmoningumui, produktų gamintojai ant pakuočių pradeda nurodyti užrašus „be gliuteno/glitimo“ bei naudoja Europos celiakijos draugijų asociacijos patvirtintą ar į jį panašų ženklą – perbrauktą grūdų varpą.
„Tinkamai supažindinus pacientą su naujais mitybos įpročiais, paaiškinus visas ligos rizikas ir galimas komplikacijas, liga toliau kontroliuojama pas gydytoją gastroenterologą atvykstant po 6–12 mėn. Pakartotinio vizito metu atliekamas serologinis antikūnių tyrimas bei kartojamas dvylikapirštės žarnos endoskopinis tyrimas su biopsija gleivinės sugijimo vertinimui. Jeigu žarnoje nenustatomi mikroskopiniai pakitimai, o simptomai išnyksta, endoskopinis tyrimas rutiniškai nebekartojamas – pakanka kartą per metus atlikti kraujo tyrimą“, – sako gastroenterologas A. Jacinavičius.
Gliuteninės enteropatijos simptomus jaučiantys žmonės bei celiakijos diagnozę išgirdusių pacientų artimieji turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes ilgą laiką nediagnozuota bei negydoma liga gali negrįžtamai sutrikdyti organizmo veiklą.