Kuo pavojingas per didelis fizinis krūvis
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius pabrėžia, kad nežinant mirusios moters sveikatos detalių, fizinio pasirengimo būklės, sudėtinga vertinti šią konkrečią situaciją.
„Visgi pastaruoju metu kyla daug diskusijų, ar intesyvus fizinis treniravimasis yra saugus. Deja, staigios mirtys maratono trasose nėra atsitiktinis reiškinys. Natūralu, kyla klausimas, ar įmanoma tai sustabdyti? Dėl dalyvių gausos medikams būtų sudėtinga sveikatos būklę tikrinti vietoje, todėl įprastai atsakomybę už savo sveikatą prisiima pats sportuojantysis“, - sakė doc. R. Kubilius.
Jo teigimu, neretai pacientai ignoruoja širdies ligų išprovokuotas organines pažaidas.
„Jie bando neigti, kad tai – pirmieji širdies ligos požymiai. Dar daugiau – žmonės klaidingai galvoja, kad fizinis aktyvumas padės išspręsti šias problemas. Daugelis, tiesa, neatpažįsta širdies ligų požymių. Kardiologai visada pabrėžia, kad jei fizinio krūvio metu atsiranda skausmas žandikaulyje arba skausmo plitimas į kairę ranką – derėtų labai sunerimti“, - pabrėžė kardiologas.
Per daug intensyvus, neadekvatus fizinis krūvis gali išprovokuoti gyvybei pavojingus širdies ritmo sutrikimus.
„Natūralu – jei organizmas nėra pakankamai treniruotas, jis susiduria su per didelėmis iškrovomis. Tuo metu medžiagų apykaita yra labai didelė. Jei jėgos nesubalansuotos, stebima elektrolitų netektis, perkraunamas organizmas, o trūkstant deguonies medžiagų ir energijos gamyba užtikrinama anaerobijos sąlygomis, kraujo tyrimuose netgi gali būti stebimi širdies raumens pažaidos požymiai. Visos staigios širdinės mirtys dažniausiai įvyksta dėl gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų. Jei šalia nėra specializuotos pagalbos, kuri pradėtų vykdyti gaivinimą elektrošoku, pacientų išeitys paprastai būna letalios“, - perspėjo pašnekovas.
Per didelis krūvis taip pat gali „pažadinti“ iki tol nediagnozuotas širdies ligas.
„Kai pacientą testuojame dėl tam tikrų susirgimų ir skiriame jam didesnį fizinį krūvį, pastebime, kad žmogaus organizmas, jo energetiniai procesai dirba anaerobinėmis sąlygomis – anglies dvideginio išsiskiria daugiau nei sunaudojama deguonies. Tai jau yra organizmo perkaitimas ir jei jis užsitęsia, gali prasidėti gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai, įvykti staigi mirtis“, - kalbėjo R. Kubilius.
Jauniems pacientams staigios mirtys dažniausiai (iki 80 proc.) susijusios su įgimta širdies raumens patologija, vyresniems pacientams „kalta“ klasikinė širdies ligos pažaida, kurią sukėlė neadekvatus fizinis krūvis.
„Į 6-7 dešimtį įkopusiam pacientui labai išauga išeminės širdies ligos rizika. Perteklinis krūvis gali paūminti arba išprovokuoti organinę patologiją, jau tūnančią mūmyse“, - aiškino jis.
Būtent todėl tiek jaunas, tiek brandaus amžiaus žmogus prieš užsiimdamas didelių fizinių pajėgumų reikalaujančiu sportu turi atlikti bazinius sveikatos patikrinimus, įsitikinti savo širdies galimybėmis, pasitarti su medikais.
„Pavyzdžiui, net 50 proc. mirčių ištinka įveikiant paskutiniuosiuos maratono kilometrus, arba 4 proc. likusios distancijos,
prieš pat finišą – tai įrodo, kad organizmas „perdegė“, neatlaikė nesubalansuotos apkrovos“, - aiškino kardiologas.
Minėtos tragedijos atveju, nėra aiški mirusios moters fizinė būklė ar pasirengimas, tačiau bet kokiu atveju – savo organizmui duoti per didelį fizinį krūvį, neįsitikinus, kad jis jį „pakels“, yra labai neatsakinga.
„Daugeliu atveju sveikintina, kad sportas tampa mada. Tačiau kai kalbame apie ekstremalius krūvius, turime būti kritiški ir įsivertinti visas rizikas“, - ragina gydytojas.
Paklaustas, kiek kilometrų eiti yra saugu, gydytojas pasitelkė įprastas rekomendacijas.
„Tai turėtų būti reguliarus 30 min. vidutinio intenysvumo fizinis krūvis, atliekamas 3-5 kartus per savaitę. Jo metu reikia siekti, kad pulsas padidėtų 30-40 proc. virš ramybės būsenos. Pavertus atstumu, tai turėtų būti kasdieniai 3-5 kilometrai arba 10 tūkst. žingsnių“, - aiškino specialistas.
Nepamirškime ir vaikų, kuriems rekomenduojama ne mažiau 60 min./d. vidutinio fizinio intensyvumo veikla.
Beje, įrodyta, kad pacientams, persirgusiems ūminį miokardo infarktą, didesnė nei 7,2 MET fizinė veikla (t.y., pavyzdžiui, važiavimas dviračiu laisvalaikiu vidutiniu 19-22 km/val. greičiu, lėtas plaukimas 45 min., bėgimas vidutiniu 9-10 km/val greičiu) 2-3 kartus padidina mirties tikimybę.
„Taigi, fizinis krūvis yra priemonė, su kuria tinkamai turėtume elgtis, ir kaip matome jo poveikis gali būti daugiabriaunis“, - reziumavo gydytojas kardiologas.
Daugiau apie širdies ligų rizikos veiksnius skaitykite čia.
Lengva nebuvo
Šiame žygyje „Ištvermės“ trasą (65 km) pasirinkusi vilnietė Sandra (pavardė redakcijai žinoma) tikina, kad net fiziškai pasiruošusiam organizmui tokie atstumai yra tikras iššūkis.
„Kasdien „suvaikštau“ apie 8 kilometrus, jaučiuosi fiziškai aktyvi, o ir anksčiau dalyvaudavau panašiuose renginiuose ir pamažu rengiausi tokiam iššūkiui. Nepateisinu žmonių, kurie nesiruošę nusprendžia eiti 100 kilometrų.
Šįkart po 33 kilometrų ėmė mausti kairę kūno pusę – kai įkvepi, skauda kažkur prie šonkaulių. Aš seselių nemačiau, neturėjau su kuo pasitarti – ar čia normalu, ar ne. Žinojau, kad jei streikuoja širdis, tarsi turėtų tirpti ranka. Man to nebuvo, tad nusprendžiau tęsti žygį, pakentėti. Jei žinočiau, kad skausmu „išsiduoda“ širdis, ėjimą būčiau nutraukusi“, - pasakojo jauna vilnietė.
Likusius kilometrus ji įveikė, tačiau susiėmusi už kairiojo šono. Vėliau, nuo 57 kilometro, prie nemalonių pojūčių prisidėjo ir kojų skausmas, tinimas.
„Mano batai buvo vienu dydžiu didesni, tačiau jie vis vien nutrynė pūslę. Padariau klaidą ir pusiaukelėje nusimoviau batus, pailsinau pėdas – juos apsiavus vėl, ėmė formuotis nauja pūslė, ėjimas nebuvo malonus“, - pasakojo moteris, žygį įveikusi per 12,5 valandos.
Vienas žygio „Nemuno kilpomis 2017“ organizatorių Vytautas Bartulis anksčiau sakė, kad visi dalyviai privalo susipažinti su žygio taisyklėmis ir žinoti savo sveikatos būklę.
„Registruodamasis dalyvis patvirtina, kad supranta, jog dalyvavimas žygyje yra susijęs su dideliu žmogaus fizinių galimybių išbandymu. Čia ypač kalba apie ilgesnius maršrutus. Ir taip pat patvirtina, kad yra pasitikrinę sveikatą ir žino jos būklę“, – LRT radijui sakė V.Bartulis.
„Visuose maršrutuose – ar tai būtų ilgesni, ar trumpesni, kas kelis kilometrus yra pagalbos stotelė, kur dalyviai gali kiek tiktai nori pailsėti, jie gali gauti maistą, vandenį, gali būtiniausias medicinines priemones gauti, sušilti, jeigu yra šalta. Ir taip pat gali nutraukti žygį, ir mes įsipareigojame negalinčius eiti toliau dalyvius parvežti atgal į startą“, – pasakojo jis.