Greitąją pagalbą iškviesti moka kiekvienas, tačiau daugelis, deja, vis dar neišdrįsta suskubti suteikti pirmąją pagalbą. Medikai skaičiuoja, kad, deja, šiandien širdžiai sutojus už ligoninės ribų, išgyvenimo tikimybė tesiekia 7%.
Širdies sustojimo metu nutrūksta deguonies teikimas į smegenis ir per 4 minutes jos pradeda apmirinėti, o per 10 min visiškai numiršta. Išorinis širdies masažas padeda atkurti dalinę kraujo cirkuliaciją ir prailgina smegenų gyvybingumo laiką. Nors praeivių suteikiamas gaivinimas padidina išgyvenamumo tikimybę apie 4 kartus, tik 32% žmonių su širdies sustojimu visame pasaulyje sulaukia praeivių gaivinimo.
Nebijokite, o mėginkite – bandymas gali išgelbėti gyvybę
Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė DELFI teigė, kad ne dažnai, bet pasitaiko, kad pro šalį ėjęs žmogus sugeba išgelbėti sukniubusio žmogaus gyvybę. Ji paaiškino, kaip elgtis, jei prieš jūsų akis įvyko nelaimė.
„Žmogus sukniubti gali dėl daugelio priežasčių – tebūnie tai ir insultas, šokas ar dar kažkas. Tačiau jei pamatėte susmukusį žmogų, čia yra jūsų pareiga prieiti ir įvertinti jo sąmonę. Pirmiausiai, paklauskite, kas nutiko, jei neatsako, patapšnokite per veidą. Jei žmogus nerodo jokių požymių, vadinas, prarado sąmonę. Įvertinkite, ar žmogus kvėpuoja – prie nosies pridėkite delną, jame daug nervinių galūnėlių.
Ar jaučiate šilto oro judėjimą? Taip pat uždėkite ranką ant žmogaus krūtinės ląstos – pajuskime, ar ji kilnojasi. Yra ir trečias veiksmas – čiuopkite žmogaus kakle (ten, kur yra galvos sukamasis raumuo, po juo yra miego arterija) esančias kraujagysles, bandykite aptikti pulsą. Jei to nėra – vadinasi, žmogus be sąmonės ir nekvėpuoja. Širdies veikla sustojusi ir kiekviena minutė – gyvybiškai svarbi. Be kvėpavimo širdis gali dirbti vos porą minučių, po to – sustos amžiams“, - sakė V. Pumputienė.
Atpažinę, kad žmogus nekvėpuoja, iškart kvieskite greitąją pagalbą – dėl sveikatos būklės sutrikimų skambinkite numeriu 033.
„Dispečerei pasakius, kad žmogus be samonės ir nekvėpuoja, ji veikiausiai pasakys atverti kvėpavimo takus, pražiodyti žmogų ir truputį atlošti galvą – gal žmogui praradus sąmonę liežuvio šaknis užkrito ant balso plyšio. Jei galvos atlošimas nepadeda, vadinas, kvėpavimas išvis sustojęs“, - aiškino pašnekovė.
Iškvietus greitąją pagalbą būtina pradėti krūtinės ląstos paspaudimus. Ir tai, ramino kardiologė, tikrai nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Pakenkti jūs veikiausiai nesugebėsite, o padėti – tikrai galite.
„Apatiniame krūtinkaulio trečdalyje, skersai krūtinkaulio sudėkite abi savo rankas vieną ant kitos, pirštai pakelti nuo šonkaulių. Remiatės tik delno pagrindu. Rankos tiesios per alkūnę, mat reikia dirbti iš liemens – spauskite maždaug 50 kg jėga, kad krūtinkaulis link stuburo pajudėtų 4-5 centimetrus. Paspaudimai turi būti su pilnu atleidimu krūtinės ląstos. Atsileidus slėgiui į širdies kraujagysles prisisiurbia kraujo, jei viską darote teisingai. Tempas turi būti 100 kartų per minutę“, - aiškino V. Pumputienė.
Jei nepriimtina nepažįstamam žmogui atlikti dirbtinio kvėpavimo burna į burną, užtenka vien krūtinės ląstos paspaudimų.
„Kol jūs dirbate, kažkas lai nubėga atnešti automatinį defibriliatorių. Po poros minučių prašykite aplinkinių, kad jus pakeistų, nes tikrai pavargsite tęsti paspaudimus“, - sakė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad pertraukų tarp paspaudimų daryti negalima.
„Nebijokite, jei nemokate, pranešę apie nelaimę greitajai pagalbai, nenutraukite pokalbio su dispečere – ji ar jis patars, kaip viską daryti – juk jie visi medikai. Jei reikės, net skaičiuos, kokiu greičiu daryti paspaudimus.
Jei nelaimė nutiko dideliame pastate, kuriame yra ne vienas įėjimas, nusiųskite žmogų, kuris medikus pasitiks. Taip greičiau bus suteikta specializuota pagalba. Tačiau atsiminkite, kad nuo pirmosios pagalbos suteikimo labai daug priklauso – dažnai gaivinimo efektas būna geras“, - žadėjo V. Pumputienė.
Dažniausia mirties priežastis
Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių, rašoma pranešime spaudai.
Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.
Kaip šių ligų išvengti, kokius tyrimus ir kada atlikti, papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė.
Pasireiškia skausmu krūtinėje
Per 83 proc. žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresnio amžiaus. Širdies smūgio ištiktos moterys menopauzės metu miršta dažniau nei vyrai. Pastaruoju metu širdies smūgis dažniau ištinka jaunesnius vyrus nei moteris.
Didelė tikimybė, kad jei infarktą patyrė tėvai, ši liga neaplenks ir jų vaikų.
Pagrindinis širdies negalavimų simptomas – krūtinės plote atsiradę skausmai. Ypač grėsmingas spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, tarpumentyje jaučiamas fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti į rankas, apatinį žandikaulį.
Kartais širdies negalavimai prasideda ir dusuliu fizinio krūvio metu. Darosi sunku lipti laiptais, į kalną, eiti spartesniu tempu. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus ir širdies ligos įsisenėja.
Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Todėl dėmesį jie pirmiausia turėtų atkreipti į savo gyvenimo būdą, tokius rizikos veiksnius kaip antsvoris, rūkymas.
Didžiausia grėsmė rūkaliams
Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms.
Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.
Širdies kraujagyslių sistemą tiriančiam gydytojui svarbu sužinoti, kaip pacientas maitinasi, ar nevengia fizinio krūvio. Jei jis mažai juda ir nekreipia dėmesio į savo mitybą – mėgsta riebų maistą, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis, kuris taip pat pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo kraujotaką.
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.
Taip pat širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas ne tik tiesiogiai veikia kraujospūdį, bet ir kai kuriuos žmogaus įpročius. Pavyzdžiui, patyręs stresą žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Alkoholis silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.
Nesukelia jokių simptomų
Vystantis koronarinei, dar vadinamajai išeminei, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maistingas medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerotinės plokštelės – kieti dariniai iš cholesterolio, vadinamųjų blogųjų organizmo riebalų.
Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys, tuomet žmogus pajunta skausmą –jį ištinka širdies priepuolis arba miokardo infarktas. Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties. Pavyzdžiui, po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui.
Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu visiems, net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį, kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies tyrimą ultragarsu ir krūvio testą, išsitirti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje.
Išsitirti patariama kasmet
Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau – 50-55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Norint laiku aptikti sutrikimus reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams – ir dažniau.
Tyrimai paprastai atliekami atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, širdies ligas galinčius sukelti rizikos veiksnius.
Sergant širdies ligomis itin svarbu, ar žmogus neturi antsvorio. Tačiau apie pavojų sveikatai gali signalizuoti ne tik svarstyklių rodmenys.
Jei tyrimų rezultatai rodo, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nėra didelė, pacientams pasiūlomos rekomendacijos, kaip gyventi sveikai. Sveika ir subalansuota mityba bei kasdienė mankšta atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, amžių, darbo pobūdį, fizinį išsivystymą turėtų tapti įpročiu.