Kaip portalui Delfi pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos ligoninės vadovas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius, šis tyrimas unikalus tuo, kad buvo apdoroti 45,7 mln. suaugusiųjų asmenų sveikatos įrašai, padaryti per 2020 m. gruodžio 8 d. – 2022 m. sausio 23 d. laikotarpį, vertinant „Pfizer“, „Moderna“ ir „AztraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 dozių poveikį kardiovaskuliniam saugumui, palyginus tai su neskiepytų asmenų patirtomis kardiovaskulinėmis ir trombozinėmis komplikacijomis.
„Duomenų reprezentatyvumą grindžia ir tai, kad Anglijoje iki 2023 m. rudens bent viena vakcinos doze buvo pasiskiepiję apie 90 proc. vyresnių nei 12 m. gyventojų. Kartu šis tyrimas įtvirtino ir ateities vakcinacijos strategijas, padėsiantį išlaikyti pasitikėjimą ir įsitraukimą į vakcinacijos programas“, – paaiškino profesorius R. Kubilius.