Abdominalinės chirurgijos gydytojo, profesoriaus Tomo Poškaus teigimu, nėra paprasto atsakymo, kas nulemia, kad žmogus suserga storosios žarnos vėžiu, o vienos priežasties nėra. Visgi žinoma, kad storosios žarnos vėžys atsiranda per ilgą laiką, kai normalios ląstelės keičiasi į šiek tiek pakitusias ir galiausiai itin pakitusias. Tada jos pradeda skverbtis į organizmo gilumą ir sukelia metastazes.
Dalis šio vėžio atvejų yra paveldimi, kai žmonės, tinkamai neužsiimdami prevencija, juo tikrai susirgs dėl genetikos. Bet tokių atvejų yra vos keli procentai.
„Didžioji dalis atvejų įvyksta dėl kompleksinių priežasčių, tai yra genetiniai pokyčiai kaupiasi ląstelėse, nes turime paveldimą polinkį, turime aplinkos poveikį – maistas, vanduo, mikrobai“, – Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo prof. T. Poškus.
Storosios žarnos vėžys atsiranda per metus, o kartais ir per 10 metų, todėl galima pamatyti ankstyvus pokyčius ir užkirsti kelią ligai. Pamatyti, ar vystosi liga, galima keliais būdais. Vienas iš jų – kolonoskopija, kai su prietaisu patenkama į storąją žarną ir ji apžiūrima iš vidaus. Tai pats efektyviausias prevencijos būdas.
„Bet jis gana invazyvus, jam reikia pasiruošti, reikalinga intraveninė nejautra, specialistų pagalba. Dėl to ieškoma kitų patikros būdų, pavyzdžiui, išmatų tyrimas, kai ieškoma kraujo pėdsakų. Juos aptikus galima nustatyti ankstyvus pakitimus ir tik tada atlikti kolonoskopiją.
Be to, kolonoskopijos metu iškart atliekamas ir gydymas. Jei tik randami polipai, jie tuo pačiu metu pašalinami ir niekada nevirsta vėžiu“, – sakė profesorius.
Polipai pradeda atsirasti nuo 40–45 metų. Prevencinė storosios žarnos patikra, apmokama valstybės lėšomis, kviečia 50–75 metų žmones atlikti slapto kraujavimo testą. Šiemet ši patikra skaičiuos jau 15-tus metus Lietuvoje.
„Jei sulaukiame 50-ties metų, visi turime pasitikrinti nelaukdami simptomų. O jei turime kokių nors žarnyno simptomų, tikrintis reikia dar anksčiau“, – kalbėjo abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Visgi gydytojas ragina neskubėti išsigąsti net pamačius kraują išmatose. Dažniausiai taip nutinka dėl išangės ligų, hemorojaus, įtrūkimų, žarnos gleivinės uždegimo.
„Bet tik tada, kai esame tikri, kad nėra piktybinės ligos, galime saugiai gydyti kitas ligas. Pačiam žmogui neįmanoma atsakyti, dėl ko kyla kraujavimas. Todėl pastebėjus kraujavimą visada reikia kreiptis į gydytoją“, – sakė profesorius.
Gydytojas pasakoja, kad polipo pašalinimas yra labai svarbi prevencija, mat tas pats polipas jau po metų gali tapti vėžiu. Tuo metu jį pašalinus kolonoskopijos metu, nebeprireiks chemoterapijos ar spindulinio gydymo bei kovos su vėžiu.
Pagal statistiką, daugiau nei 90 proc. pacientų, nustačius 1 stadijos vėžį, išgyvena ilgiau nei 5 metus arba pasveiksta. Kalbant apie tų pačių 5 metų išgyvenamumą: 2 stadijos – daugiau nei 70 proc.; 3 stadijos – apie 50 proc.; 4 stadijos – apie 20 proc.
„Kuo ilgiau navikas yra organizme, tuo giliau jis patenka į aplinkines struktūras ir tuo labiau jis išplinta, todėl sunkiau jį išgydyti“, – sakė profesorius.
Po vėžio gydymo, net pasveikus, ateinančius 5 metus pacientas būna stebimas gydytojų. Tai reiškia, kad kelis kartus per metus reikia apsilankyti pas gydytojus profilaktinei apžiūrai.
„Dabar turime gydymo būdus, kai per mažučius pjūvius išoperuojame pacientus ir žmogus gali atrodyti kaip sveikas, neturėti didelių sveikatos pokyčių. Aišku, kai kuriems sveikatos pokyčiai yra, ypač, kuo arčiau išeinamosios angos yra navikas, tuo liekamieji reiškiniai yra labiau jaučiami. Kai kuriems gali sutrikti tuštinimosi, išmatų sulaikymo funkcija. Visgi dauguma pasveikusių pacientų gyvena normalų gyvenimą“, – kalbėjo prof. T. Poškus.
Maždaug 2/3 navikų pasikartoja per pirmuosius dvejus metus po gydymo.
Laidos pabaigoje gydytojas taip pat išvardijo, kas gali padėti nesusirgti storosios žarnos vėžiu.
„Maitinkimės sveikai, stenkimės kuo daugiau valgyti vaisių ir daržovių, gerti pieno – įrodyta, kad jis mažina storosios žarnos vėžio riziką. Bet svarbiausia, kad jei pajutome kažką negero žarnyne, atsirado pilvo pūtimas, pasikeitė tuštinimasis, nedelskime, nueikime pas šeimos gydytoją ir pasakykime šiuos simptomus. Sulaukus 50 metų pasidarykime profilaktinį išmatų tyrimą“, – sakė profesorius.
