Nauji rizikos veiksniai
Profesorius pastebėjo, kad mums, lietuviams, apskritai kyla didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Mes, lietuvių tauta, jau gimę turime padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Mus pasaulyje atpažįsta kaip tautą, kuri priskiriama didesnei rizikai susirgti ŠKL. Apskritai mus supanti aplinka yra tokia, kad galime patekti į didesnę riziką susirgti ŠKL“, – įspėjo R. Kubilius.
Anot profesoriaus, šiandien kardiologai suskaičiuoja daugiau kaip 40 ŠKL rizikos veiksnių ir jų, mokslui vis labiau tyrinėjant šią sritį, kasmet gali atsirasti dar daugiau. Apie naujai pastebėtus ŠKL rizikos profesorius R. Kubilius neseniai rašė portale „Delfi“. Visą tekstą galite rasti čia.
Pasak profesoriaus, labai svarbus naujai atrastas ŠKL rizikos veiksnys yra miego trukmė ir tai, kada nueiname miegoti.
„Širdiniu požiūriu, parankiausia ir saugiausia, jeigu pacientas nueina miegoti tarp 22 ir 23 valandos. Jeigu kasdien užmiegama po 23 valandos arba net jau po vidurnakčio, ŠKL rizika gali išaugti 12-24 proc.
Mokslininkai taip pat vertina ir tai, ar žmogus yra pelėda, ar vyturys, kokius turi kitus rizikos veiksnius, koks yra jo amžius ir susiformavę įpročiai. Tačiau matome, kad vien užmigimo laikas yra labai svarbus ŠKL rizikos veiksnys“, – teigė kardiologas.
Svarbi yra ir pati miego trukmė: jeigu žmogus miega mažiau kaip 6 val., tai taip pat turi poveikį kraujagyslių sienelėms ir aterosklerozės vystymuisi.
Antrasis naujai atrastas ŠKL rizikos veiksnys yra tai, kiek laiko žmogus leidžia neužterštoje aplinkoje.
„Pernai įtvirtinta, kad aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis yra visuotinai pripažintas didelis rizikos veiksnys.
Pacientai, tiek siekiantys apsisaugoti nuo ŠKL, tiek jau sergantys jomis, turėtų pagalvoti, ar verta eiti į didelio eismo intensyvumo zonas. Geriau rinktis „žaliuosius“ maršrutus ir laisvalaikį leisti tik juose“, – patarė medikas.
Norint užkirsti kelią ŠKL, reikėtų taip pat riboti kasdieninį druskos suvartojimą.
„Kasdien suvartojamos druskos kiekis turėtų būti nubrauktas šaukštelis ir papildomai druska nereikėtų gardinti maisto. Netgi atliekami moksliniai tyrimai, bandant druskos pakaitalus. Viską gardindami druska, ruošdami su ja produktus, marinatus, turėtume susilaikyti nuo perteklinio jos vartojimo“, – priminė R. Kubilius.
Mokslininkų dėmesį patraukė netgi lydytas (ghi) sviestas.
„Jeigu manydavome, kad jį sveika vartoti, dabar daugėja įrodymų, kad netgi jį reikėtų riboti“, – rekomendavo medikas.
Trys dalykai, kuriuos būtina kontroliuoti
Kardiologas išskyrė ir tris svarbiausius rizikos veiksnius: padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusią „blogojo“ cholesterolio koncentraciją bei rūkymą. Skyrus didžiausią dėmesį šių trijų rizikos veiksnių ankstyvam išsiaiškinimui bei jų korekcijai, pavyktų gauti didžiausią rezultatą. Taip pat R. Kubilius pabrėžė, kad sveika elgsena apsaugo ne tik nuo ŠKL, bet ir nuo daugiau kaip 40 kitų lėtinių neuždegiminių susirgimų.
Anot profesoriaus, pastaruoju metu daugėja įrodymų, kad širdžiai ir kraujagyslėms labai kenkia ne tik tradicinės, bet ir elektroninės cigaretės.
„Mokslininkai dar neturi tvirtų įrodymų, kiek jos iš tikrųjų žalingos organizmui, tačiau ekspertai sutaria, kad elektroninių arba išmaniųjų cigarečių rūkymas yra žalingas sveikatai.
Jų vartojimą galėtume pateisinti tik tuo atveju, jeigu pacientas meta rūkyti ir, vartodamas elektronines cigaretes, bando atsisakyti įprastinių.
Jeigu pacientas pusę valandos rūko e. cigaretę, padidėja širdies susitraukimų dažnis, simpatinės nervų sistemos veikla, kas užveda patologinės aterosklerozės pokyčius kraujagyslėse“, – sakė kardiologas.
R. Kubilius patarė nepiktnaudžiauti ir alkoholiu, kuris irgi kenkia širdžiai bei kraujagyslėms. Ne veltui pernai Europos kardiologų draugijos patvirtintose gairėse, kaip apsisaugoti nuo ŠKL, nurodyta sumažinti alkoholio suvartojimą.
Ligos užuomazgas pavyktų nustatyti kiekvienam 60-mečiui
R. Kubilius patarė kiekvienam, sulaukusiam 60 metų, pradėti ieškoti ŠKL: „Tikėtina, kad ji jau bus užsimezgusi, nes, pagal visas skaičiuokles, kad ir kaip koreguotume rizikos veiksnius, aterosklerotinė plokštelė jau pradeda vystytis“.
Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad tokios ŠKL, tokios kaip, padidinta hipertenzija, padidintas „blogasis“ cholesterolis, sutrikęs arba padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, yra nebylios.
„Dažnai pacientams pabrėžiame: jeigu atsirado galvos skausmas arba ilgainiui lipant laiptais pradėjote jausti dusulį ar sunkumą, ko anksčiau nebuvo, tikėtina, kad jau reikėtų ieškoti nebylios padidinto arterinio kraujospūdžio ligos.
Ne atsitiktinai valstybė skiria didelį dėmesį, kad padėtume kuo anksčiau pacientams išsiaiškinti tūnančias nebylias ŠKL.
Visi vyrai, sulaukę 40 metų, nepaisant to, kad neturi jokių nusiskundimų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis įvertintų ŠKL rizikos veiksnius ir nustatytų ŠKL riziką. Moterys į šeimos gydytoją kreiptis ir aktyviai ieškoti ŠKL turėtų dešimtmečiu vėliau, sulaukusios 50 metų.
Atkreipkime dėmesį, kad tai – nebylios ligos. Jeigu šeimoje yra pirmos kartos giminaičių, kurie sirgo ar mirė nuo ŠKL, reikėtų suskubti kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų galima nustatyti riziką“, – paragino R. Kubilius.
Mirštamumas nuo ŠKL padidėjo
Nors lietuviams genetiškai yra būdingas didesnis polinkis į ŠKL, sergamumas šiomis ligomis ar mirtys nuo jų vyrauja visoje Europos Sąjungoje.
„Kalbant apie sergamumą Lietuvoje, per visą Nepriklausomybės laikotarpį mirtys nuo ŠKL išlieka pačios didžiausios. Šiandien nėra vieno bendro recepto, kaip galėtume nuo to apsisaugoti.
Be abejo, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pačiam sergančiajam. Mes, kardiologai, jau galime įvardinti pagrindinius rizikos veiksnius, kuriuos tinkamai koreguojant galėtume atitolinti ŠKL riziką.
Bet, mano galva, ŠKL stinga valstybės politikų dėmesio. 2015 metais turėjome priimtą strateginį dokumentą, kaip apsisaugoti nuo ŠKL ir ten buvo numatytos tikslinės vertės, kurių turėtume pasiekti. Deja, praėjus 7 metams, dokumentas nėra atnaujintas, nors per tą laikotarpį atsirado begalė naujų dedamųjų, naujų rizikos veiksnių, kuriems ir valstybė turėtų skirti didžiausią dėmesį.
Jeigu, koreguodami populiacinius rizikos veiksnius, mes apribotume pacientų prieinamumą prie tam tikrų greitų kulinarinių produktų, galėtume įgalinti maisto pramonę sumažinti perteklinį druskos, transriebalų kiekį, tai, be abejo, mes jau ir populiaciniu lygiu galėtume reguliuoti pacientų sergamumą ir išeitis“, – neabejojo R. Kubilius.
Medikas atkreipė dėmesį, kad sergamumui ŠKL didelį smūgį sudavė ir COVID-19 pandemija. Manoma, kad tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl pernai Lietuvos statistikos departamentas registravo bent 10 proc. padidėjusį mirštamumą nuo ŠKL.
Pati COVID-19 liga daro didelę įtaką širdžiai. Pastebima, kad neretai pacientams, persirgusiems COVID-19 liga, išsivysto ilgasis arba vadinamas pokovidinis sindromas. Pasirodo, netgi trečdaliui šių pacientų nusiskundimai ŠKL yra vieni dažniausių.
„Kas trečias pacientas, praėjus 4 savaitėms po pasveikimo nuo ūminės COVID-19 infekcijos, gali skųstis naujai atsiradusiu skausmu krūtinėje arba širdies plote, nei iš šio nei iš to padidintu arteriniu kraujospūdžiu ir netgi, kreipusis į šeimos gydytoją, laboratoriškai nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis.
Paradoksalu yra tai, kad iki susirgimo COVID-19 infekcija pacientas netgi nesiskundė jokiais širdies negalavimais, neturėjo padidinto arterinio kraujospūdžio“, – pasakojo R. Kubilius.
Kardiologas prisiminė neseniai atliktą tyrimą, kad dažnai pacientus, persirgusius COVID-19 liga, labai vargina atsiradęs naujas širdies ar krūtinėje jaučiamas skausmas.
„Pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija, kartais atsiranda lengvas dilgčiojimas arba skausmas širdies plote, lydimas pakraščiavimo.
Deja, bemaž 4 pacientams iš 10 tie liekamieji reiškiniai ir pats virusas gali pažeisti širdies raumenį. Galime kalbėti apie įvairių formų miokarditą, širdies raumens uždegimą.
COVID-19 infekcija palieka liekamuosius požymius širdies raumenyje ir mes, kardiologai, raginame atkreipti bei fiksuoti visus šiuos nusiskundimus“, – komentavo R. Kubilius.
Kalbėdamas apie galimą ryšį tarp skiepų nuo COVID-19 ir ŠKL, profesorius R. Kubilius sakė, kad dar pernai Izraelio mokslininkai vieni pirmųjų atkreipė dėmesį, jog jauniems vyrams gali atsirasti vadinamasis povakcininis miokarditas.
„Laimė, tas pasireiškimas nėra reikšmingas. Dažnai pacientams neprireikia pagilinto gydymo ir tos išeitys sergantiems povakcininiu miokarditu būna lengvesnis.
Mes, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, atliekame tyrimą ir tyrinėjame pokovidinį sindromą, kiek tiems pacientams yra išreikšti ir kokie ŠKL simptomai.
Iš ties nežinome, kiek pilna vakcinacijos programa arba pasiskiepijimai lemia pokovidinio sindromo išsivystymą, kiek dėl vakcinacijos bus išreikšti nusiskundimai. Deja, šiandien kol kas negalime į tai atsakyti, kaip ir negalime atsakyti, koks bus ryšys, pakartotinai užsikrėtus COVID-19 infekcija, su širdies ir kraujagyslių patologijomis.
Mes turime ligą, kuri keičia savo braižą ir mums, mokslininkams, kelia naują intrigą“, – teigė profesorius.
