Taip pacientas apsaugomas nuo ligos atsinaujinimo ir komplikacijų išsivystymo. Įrodyta, kad kardiologinė reabilitacija net 40 proc. atvejų papildomai optimizuoja gydymą. Kitos tokios efektyvios ir paveikios priemonės, įskaitant ir kas mėnesinį paciento lankymąsi pas gydytoją, nėra. Kardiologinė reabilitacija griauna daug įvairių mitų ir stereotipų bei įrodo, kad ligai pacientą įveikti darosi vis sunkiau.
Ištikus miokardo infarktui apmiršta ir susilpnėja širdies raumens jėga. Kad organizmas galėtų išlaikyti tą patį cirkuliuojančio kraujo tūrį per minutę, būtina padėti širdžiai, pirmiausia į pagalba pasitelkiant skersaruožius kūno raumenis. Didžiausias dėmesys gerinant kraujotaką tenka kojų raumenims, leidžiančiais greičiausiai juos paversti širdies pagalbininkais. Taigi, kad pacientas, patyręs miokardo infarktą, jaustųsi geriau ir saugiau, kardiologinė reabilitacija tiesiog būtina.
Reabilitacija svarbi ligos valdymui
Jei gydymas vaistais nulemia 50 proc. tolimesnės ligos gydymo sėkmės, tai kita pusė yra grįsta gyvenimo būdo pokyčiais. Kompleksinė reabilitacija sumažina mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasikartojimo riziką net 26 proc. Deja, vis dar pasitaiko pacientų, abejojančių, ar tikslinga vykti į reabilitacijos įstaigą, nes reabilitacija galimai yra nuobodi, nenaudinga bei atima daug laiko.
Kita vertus tenka pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį įvyko esminiai pokyčiai reabilitacijos sistemoje, atsirado visiškai kitos reabilitacijos galimybės, todėl šiandien pasaulyje bet kurios ligos sėkmingam suvaldymui būtina reabiliatcija.
Klaidingai manoma, kad mankštintis galima ir namuose. Deja, prieš 20 metų atlikti tyrimai įtikino, kad pacientų, sėkmingai baigusių reabilitaciją, mirčių dėl bet kurios priežasties sumažėjo 20 proc., o dėl širdies ir kraujagyslių ligų net 26 proc. Kas trečias reabilituotas pacientas išvengė pakartotinio paguldymo į ligoninę.
Stebuklingoji reabilitacijos galia
Neretai reabilitacijos įstaiga yra pirmoji vieta, padedanti kritiškai įvertinti savo sveikatą ir iš esmės koreguoti rizikos veiksnius: mesti rūkyti, keisti gyvensenos įpročius, būti reikliam ir atidžiam kasdieniam vaistų vartojimui.
Stiprinimas ir aktyvuojamas raumenynas, ypač kojų, kurių poveikis širdies ir kaulų sistemai yra didžiausias.
– Gerina kvėpavimo funkciją, o tai ypač svarbu pacientams, atvykusiems po širdies chirurgijos operacijų;
– Sumažina išlikusių simptomų raišką bei jų stiprumą, palengvina kasdienes užduotis, pvz., lipimą laiptais;
– Gerina atokiąsias baigtis: per artimiausius 5 metus mirties rizika patyrusiems miokardo infarktą sumažėja 35 proc.!
– Pagerina kasdienę gyvenimo kokybę: galima nuveikti daugiau, lengviau, su kasdien didėjančiu jėgų antplūdžiu;
– Reguliarus fizinis krūvis gerina psichinę sveikatą, mažina depresyvumą, padeda adekvačiai reaguoti į ligą. Reabilitacijoje išmokstama valdyti stresą, adekvačiai vertinti savo galimybes;
– Nuosekliai laikantis visų rekomendacijų, kasdien galima padaryti vis daugiau bei sugrįžti į iki susirgimo buvusias fizinio aktyvumo veiklas.
Reabilitacija yra saugus procesas, nes visos poveikio priemonės yra parenkamos individualiai pagal paciento ligą ir esamus simptomus. Kasdienis fizinis aktyvumas, palaipsnis krūvio didinimas pasižymi nepaprastu poveikiu ir ŠKL rizikos veiksniams (dislipidemijai, kraujospūdžiui, antsvoriui), o suderinus su atsakingai vartojamais vaistais – tai yra sprogstamasis sveikatos išlaikymo užtaisas.
Tiesa, kartu sergantiesiems tenka visą likusį gyvenimą truksianti prievolė: kasdienis vaistų vartojimas, gyvensenos korekcija bei bent 30 min. universaliu kardioprotekciniu poveikiu pasižymintis fizinis aktyvumas. Idealu – kasdienis pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir panašiai, ne tik mažinantis kraujospūdį, cholesterolį, trombozės, pakartotino miokardo išsivystymo riziką, tačiau ir reikšmingai didinantis fizinį pajėgumą, gyvenimo kokybę.