Skirtingos ŠKL kaukės
Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė vyrų miršta staigia mirtimi dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prieš tai nepasireiškus jokiems simptomams. Šios ligos lemia 35 proc. moterų mirčių kasmet, ir tai yra daugiau palyginus su visomis moterų mirtimis nuo onkologinių susirgimų.
ŠKL moteris paliečia bet kuriame amžiuje. Deja, ŠKL dar nepakankamai atpažįstamos, neretai ŠKL rizikos veiksniai yra besimptomiai, todėl laiku nediagnozuojami ir negydomi. Gydymo esmė – laiku koreguoti esančius rizikos veiksnius: dislipidemiją, arterinį kraujospūdį, antsvorį, nesveiką mitybą ir kt.
Kartais pakanka vos vieno nekoreguoto rizikos veiksnio, pvz., rūkymo, kad vos į ketvirtąjį dešimtmetį įkopusią moterį pasivytų ūmaus širdies infarkto pinklės, nes joms iki 6 kartų yra didesnė tikimybė spontaniškam aterosklerotinės plokštelės plyšimui kraujagyslėje, taip sukeliant katastrofiškas pasekmes.
Pavojingas moterims ir menopauzės laikotarpis, kuris paspartina aterosklerotinių plokštelių augimą, galinčių sukelti ūminius širdies priepuolius ir infarkto išsivystymą. Ypatingai liūdnos išeitys, kai šį procesą katalizuoja nediagnozuota arterinė hipertenzija arba/ir rūkymas. Prevencijos duomenys rodo, kad, deja, tiek vyrų, tiek moterų vis dar mažai atvyksta į ŠKL prevencijos programas, kurių atlikimas jau būtų pirmas tikras žingsnis stengiantis kontroliuoti ŠKL.
Už to paties ligos mechanizmo slypi daugybė ligų
Didžiulis visuomenės sveikatos privalumas, kad koreguodami ŠKL rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją, padidintą cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį, fizinį aktyvumą ir kt. rizikos veiksnius galima apsisaugoti nuo įvairių ligų. Ilgaamžiškumas (angl. longevity) taip pat nulemtas gebėjimo išvengti minėtų rizikos veiksnių arba tinkamai juos koreguoti. Paradoksalu, tačiau lėtinės uždegiminės sąnarių ligos lygiai taip pat didina ŠKL išsivystymo riziką. Išvengus ŠKL arba laiku pradėjus koreguoti riziką, reikšmingai galime planuoti ir skaičiuoti tolimesnius sveiko gyvenimo metus.
ŠKL rizikos matavimas
Sulaukus 40-ies pasitinka pirmosios privalomos sveikatos patikros programos, atliekamos šeimos gydytojo. Tai privalu atlikti visiems, nes būtent nuo šio amžiaus pradedama aktyviai ieškoti ŠKL rizikos veiksnių, kurių didžioji dalis pacientų gali ir nejausti.
Neretai, sakoma, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra tyliosios sesės žudikės. Todėl jas būtina kuo anksčiau identifikuoti.
Paprastai, visi sulaukę 45 metų amžiaus, rūkantys vyrai ir moterys, jau patenka į labai didelės ŠKL išsivystymo rizikos grupę, tai yra šiems asmenims per artimiausius 10 metų patirti mirtiną ar nemirtiną miokardo infarktą, insultą rizika siekia nuo 8 iki 20 proc.
Sulaukusieji 50 metų, nors ir nerūko, tačiau jeigu turi bent pirmo laipsnio arterinę hipertenziją ar padidintą cholesterolio kiekį, taip pat patenka į šią katastrofiškus padarinius galinčią nulemti kardiovaskulinės rizikos kategoriją.
Laboratorinių žymenų pagalba
Akivaizdu, kad ŠKL rizikai nustatyti pakanka pagrindinių rizikos veiksnių įvertinimo, kuriuos išvardijau aukščiau. Tačiau pastaruoju metu rizikos vertinimo įrankius papildo ir kasdienėje praktikoje prieinami laboratoriniai žymenys, kuriais papildomai galime įvertinti kardiovaskulinę riziką.
Vienas jų – padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Nors šis žymuo yra žinomas kaip podagros laboratorinis markeris, tačiau jis nurodo ir uždegimo, oksidacinio streso bei kardiovaskulinę riziką. Šio žymens dydžio įvertinimas taip pat suteikia reikšmingos informacijos apie tūnančias nebylias organizme rizikas.