„Dažnai pacientai ateina skųsdamiesi kokia nors problema ar bendru silpnumu, o atlikti tyrimai neparodo jokių negalavimų ir nėra prie ko prikibti. Pasitaiko, kad tik kalbant su žmogumi jis prasitaria, jog vartoja kokius nors papildus ar vitaminus, dažnai net pats nežino, ką tiksliai. Tokiais atvejais jis ne tik nepadeda savo organizmui, bet ir jį alina“, – pasakoja K. Juška.
Gydytojas pratęsia, kad dažniausiai žmonės yra linkę vartoti vitaminą D, ypač žiemos laikotarpiu, taip pat itin populiarus, nes padeda stiprinti imunitetą, išlieka vitaminas C bei B grupės vitaminai. Pastebima tendencija, kad jauni, sportu užsiiminėjantys asmenys dažniau linkę padėti savo organizmui maisto papildais, tuo metu senjorai tokias priemones vartoja kiek rečiau. Visgi, norint, kad šios medžiagos ir mineralai iš tikrųjų būtų naudingi, svarbu žinoti, kaip juos vartoti teisingai.
Kodėl vitaminai nesukelia jokio efekto?
Norint efektyviai sustiprinti organizmą svarbu apie vitaminų vartojimą pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Be to, tik atlikus kraujo tyrimus galima nustatyti tikslų mikroelementų kiekį organizme ir tinkamiausią papildų vartojimo kursą, kurio nepaisant maisto papildai gali nesuteikti jokios naudos. Pavyzdžiui, vieno iš dažniausiai organizmui trūkstamo vitamino D žmonės yra linkę įsigyti vaistinėse, deja, jose parduodamos dozės gali būti netinkamos ir nesuteikti norimo rezultato.
„Vaistinėse parduodamas vitaminas D skirstomas dozėmis po 1000 IU, 2000 IU ar 4000 IU. Visgi, jei žmogus nėra pasidaręs kraujo tyrimo, jis nežino, kokio kiekio trūkumą jo organizmas patiria – gali būti, kad jam jau reikėtų vartoti kur kas didesnius kiekius – 25 000 IU ar 50 000 IU, o šiuos vaistus galima nusipirkti tik su gydytojo receptu. Tokiais atvejais savo nuožiūra vartojami maisto papildai nepadės, nes bus tiesiog per silpni“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju taip pat svarbu prieš pradedant vartoti B grupės vitaminus, nes esant itin dideliam jų trūkumui, reikalingi didesnių dozių papildai.
Perdozavus vitaminų gali kilti rimtų sveikatos problemų
Gydytojas įspėja, kad per didelis vitaminų kiekis organizme yra toks pat pavojingas, kaip ir jų trūkumas. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti į riebaluose tirpius vitaminus, nes jų padauginti – ypač paprasta.
„Jei riebaluose tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas D, A ar E, organizmo neįsisavinami, jie kaupiasi riebaluose, todėl perdozuoti yra itin lengva. Tuo metu vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, B ir C, perteklius iš organizmo pasišalina kartu su šlapimu. Žinoma, tai nereiškia, kad vartojant šias medžiagas nereikėtų išlikti atidiems, nes rizika jų padauginti vis tiek išlieka“, – pabrėžia K. Juška.
Perdozavus vitaminų, žmogų pradeda kamuoti pykinimas, vėmimas, suprastėja bendra savijauta, jis patiria silpnumą ir energijos trūkumą, taip pat dažnais atvejais žmogų gali išberti arba kilti alerginės reakcijos. Be to, neretai kyla kur kas rimtesnių sveikatos problemų grėsmė, pavyzdžiui, per didelis vitamino C vartojimas gali pažeisti kepenis, sukelti viduriavimą ir inkstų oksalatinių akmenų susidarymą.
Kaip teisingai vartoti vitaminus?
Šeimos gydytojas primena, kad vitaminus geriausia gerti ryte arba vakare po valgio, jei vartojimo instrukcijoje nenurodyta kitaip. Tokiu būdu skrandis nėra papildomai dirginamas, o kartu su maistu virškinami papildai lengviau patenka į kraują. Taip pat reikėtų įvertinti, kad tam tikri produktai, pavyzdžiui, kava, gali trukdyti vitaminų įsisavinimui. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad vienu metu nederėtų gerti kelių riebaluose tirpių vitaminų – juos skatinama vartoti atskirais kursais, darant pertraukas.
„Svarbu įvertinti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Dėl šios priežasties, jei kyla papildomų klausimų arba žmogus mato, kad vitaminai nesuteikia norimų rezultatų, visada reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju“, – pataria K. Juška.