„Anksčiau spuogus siedavome tik su paauglyste ir galvodavome, kad jie praeis, o dabar supratimas labai pasikeitė. [...] Ta liga labai išplito ir tikrai nėra nė vieno žmogaus, kuris per gyvenimą nebūtų turėjęs bent kelių spuogų.
Vis dėlto, gydant aknę, gydytojai dermatologai tikrai nerekomenduos soliariumo arba saulės“, – pabrėžia profesorė.
– Saulės reikia, kad organizmas pasigamintų vitamino D, tačiau piktnaudžiavimas ja gali turėti neigiamų pasekmių. Taigi kiek laiko užtenka pabūti saulėje?
– Saulė mums suteikia ir energijos, ir džiaugsmo, ir darbingumo, ir geros nuotaikos, bet labai svarbu žinoti, kad spindulių perteklius yra žalingas: gali atsirasti įvairių odos pakitimų ir pažeidimų, sumažėti imunitetas (pasireiškia herpes infekcija), taip pat galima susirgti odos vėžiu ar kitomis ikivėžinėmis ligomis.
Vitaminas D, be abejo, labai svarbus – visi gydytojai galėtų patvirtinti, kad kone 90 proc. lietuvaičių šio vitamino tikrai turi per mažai. Vis dėlto oda vitamino D gali pagaminti tik tam tikrą kiekį, tad, net jei saulėje būsite ilgai, vitamino D nedaugės.
Kad jo pasigamintų, saulėje užtenka pabūti 10–15 min., o jei vis tiek trūksta, reikia gerti papildus.
– Kas lemia žmogaus odos jautrumą saulės spinduliams? Juk saulė ne visus veikia vienodai.
– Mes skiriamės akių ir plaukų spalva, odos atspalviu. Yra trys odos fototipai, o lietuvaičiams būdingiausias antras ir trečias, kai akys mėlynos, plaukai šviesūs ar peleniniai, oda šviesi ir labai greitai rausta. Tai požymis, kad odoje mažai pigmento melanino, kuris ląstelių branduoliuose esančią genetinę medžiagą apsaugo nuo žalingų ultravioletinių spindulių.
– O kuo rizikuoja mėgstantys degintis soliariumuose?
– Dermatologai visai nerekomenduoja lankytis soliariumuose, tai praktiškai draudžiama. Jau 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje buvo didelėmis raidėmis parašyta, kad ultravioletiniai spinduliai pripažinti kancerogenais.
Atlikus studijas paaiškėjo, kad sirgti melanoma pradėjo ir jauni žmonės – jei jaunas žmogus (iki 35 metų) reguliariai (apie 20 ir daugiau kartų per metus) lankosi soliariume, rizika susirgti ne tik odos, bet ir akių dugno melanoma padidėja iki 75 proc.
– Tai leidžia spėti, kad žmonės neskaito įspėjimų, iškabintų soliariumuose?
– Arba neskaito, arba turi savo filosofiją: man labai norisi, manęs tai neliečia, aplinkoje tokių pasekmių nėra. Be to, dažnai painiojama šviesos terapija su soliariumo terapija – nors dauguma psichologiškai geriau jaučiasi pagulėję šviesoje, bet jie neįvertina rizikos.
Beje, soliariumų paslaugomis negalima naudotis asmenims, neturintiems 18 metų, jie ten turėtų būti neįleidžiami net su tėvų sutikimu. Bet prieš keletą metų, kol nebuvo griežtesnės tvarkos, būta daugybė atvejų, kai 11–13 metų paaugliai vieni kitiems arba tėvai savo vaikams dovanodavo soliariumų kuponus. Tai nesuvokiama ir rodo, kad mes nelabai sąmoningi, turime mažai žinių ir negalvojame, kas bus po 5–10 ar 20 metų.
– Kaip vertinate tai, kad paslauga teikiama, o kontrolės, priežiūros nėra?
– Reikėtų apeliuoti į paties žmogaus pasirinkimą ir supratimą – jeigu jam labai norisi, niekas neužkirs to kelio. Merginos, kurios jau daug metų reguliariai lankosi soliariumuose, pačios pastebi, kad jų oda ne pagal amžių pradeda senti: praranda drėgmę, yra sausesnė, ne tokia švytinti, spindinti.
Kitas dalykas – kad blauzdų, dilbių srityje atsiranda įvairių balkšvų dėmelių, šerpetojimų. Nors taip paprastai nutinka sulaukus 50–60 metų, dabar su tokiomis problemomis susiduria ir jaunos merginos. Taigi buvimas saulėje, soliariumai labai stipriai skatina fotosenėjimo procesą.
– O ar teisingas teiginys, kad saulė arba soliariumas gali padėti naikinti spuogus?
– Tiesa yra ta, kad saulės spinduliai spuogus padžiovina, o jei atostogaujama prie sūrios jūros, oda ir dezinfekuojama, taigi vasarą iki 90 proc. žmonių aknė palengvėja. Tačiau rudenį viskas grįžta su kaupu.
Anksčiau spuogus siedavome tik su paauglyste ir galvodavome, kad jie praeis, o dabar supratimas labai pasikeitė – mes turime labai daug pacientų (tiek moterų, tiek vyrų), kurie pirmą kartą suserga 25–35 metų.
Manau, kad tai labai susiję gyvenimo tempu, mityba, nuolatiniu stresu (dabar, beje, stresuoja ir darželinukai), žinome, kad moterims tai labai susiję su cikliškumu ir visada paūmėja prieš menstruacijas. Taigi ta liga labai išplito ir tikrai nėra nė vieno žmogaus, kuris per gyvenimą nebūtų turėjęs bent kelių spuogų. Vis dėlto, gydant aknę, gydytojai dermatologai tikrai nerekomenduos soliariumo arba saulės.
– Kaip reikėtų naudoti kremus nuo saulės?
– Jei saulėje būnate, kai ji aktyviausia, apsauga būtina, nes visada šešėlyje nebūsite. Pasitepti apsauginiu kremu reikia 20 min. prieš einant pasivaikščioti, degintis ar dirbti. Kūnui skirtas kremas turėtų būti SPF 30, o veidui, plaštakoms, dekoltė, viršugalviui (vyrams) – SPF 50, nes saulė per paskutinius penkerius metus tikrai tapo piktesnė.
Reikia žinoti, kad kremas, kad ir kaip sąžiningai jį teptume, vis tiek 100 proc. mūsų neapsaugos. Jis apsaugos nuo nudegimo, bet tam tikra dalis spindulių vis tiek sugebės prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Taigi saulės piko metu nuo 11 val. iki 16 val. geriau būti šešėlyje ir nepamiršti, kad apskritai kepintis saulėje nerekomenduojama.
– O kaip saugoti nuo saulės vaikus?
– Vaikams iki 3 metų išvis nerekomenduojama degintis – nereikėtų jų išrengti ir paleisti nuogučių bėgioti paplūdimyje. Prieš einant pasivaikščioti, reikia patepti vaikui rankas, veidą ir sprandą kremu, kurio SPF 30, uždėti kepurę ar užrišti skarytę, taip pat būtini akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių (jokiu būdu ne paprasti plastmasiniai). Taigi vaikams galioja tos pačios taisyklės, tik tiek, kad vaikų oda daug greičiau nudega – jeigu jos nesaugome, saulės poveikis dar stipresnis.
– Ar tikrai apsauginius kremus nuo saulės reikia pirkti vaistinėje?
– Mes, gydytojai, labiau pasitikime produktais, kurie parduodami vaistinėje, nes jie atitinka nustatytas normas. Tačiau žmonės kremus perka ne tik prekybos centruose, bet ir Gariūnuose, kioskeliuose – ten jie dažnai stovi vitrinoje, saulėje, todėl sugenda ir visiškai neapsaugo ar gali alergizuoti.
– O ar kremas reikalingas soliariume?
– Soliariumuose naudojami įdegį skatinantys kremai. Mediciniškai tai – fotosensibilizuojančios medžiagos. Dėl jų oda tampa dar imlesnė saulei, kas yra ne taip jau pageidautina.
– Į kokius odos pakitimus reikia atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytojus?
– Savigydos pasekmės dažnai būna skaudžios, tad geriau kreiptis į gydytoją, kai daugiau nei du mėnesius negyja žaizdelės, šlapiuoja (ypač atvirose kūno vietose), jei esate vyresni nei 55 metų, daug būnate saulėje, turite daug pigmentinių darinių, šlakų, šeimoje kažkas sirgo odos vėžiu arba melanoma.
Rizika didesnė daug dirbant saulėje – jūrininkams, sportininkams, lauko darbuotojams, kelininkams, žolės pjovėjams. Be abejo, dabar, pakitus žmonių įpročiams, suserga vis jaunesni. Taigi odą reikėtų apžiūrėti kartą per mėnesį ir, pamačius kažką įtartino (jei keičiasi apgamo kontūras, spalva, dydis, pradeda kraujuoti), reikia skubiai kreiptis į gydytoją.