Apie šį smegenų operavimo metodiką ir vieną iš neseniai įvykusių tokių operacijų papasakojo Kauno klinikų neurochirurgas prof. Vytenis Deltuva bei pacientas Gediminas.
Iššūkis visiems
Neurochirurgas pasakoja, kad prieš tokią neįprasto metodo operaciją pacientui papasakojama, kodėl šis būdas yra rekomenduojamas, aptariama, kokie iššūkiai lauks ne tik medikų, bet ir paciento. Prieš operaciją su pacientu dirba ir jį ruošia neuropsichologė, kuri dalyvauja ir operacijos metu.
Prieš pat operaciją su pacientu dirba ir anesteziologų komanda – pacientą jie užmigdo ir pasirūpina visomis priemonėmis, kad pažadinimo metu pacientas nejaustų jokio skausmo. „Atidarius“ galvos smegenis ir priėjus prie auglio, pacientas iš narkozės pažadinamas. Gydytojų prašomas jis atlieka specialius testus (dažniausiai reikia pajudinti konkrečią kūno dalį), tuo metu pacientas sąmoningas, kalbantis, tačiau judėti gali tik tiek, kiek prašo ir leidžia medikai. Pažadinimo metu iš galvos smegenų šalinamas auglys. Po kurio laiko (pusvalandžio, valandos ar net po poros valandų) pacientas užmigdomas ir operacija užbaigiama.
„Pašalinus auglį, kai lieka tik sustabdyti kraujavimą bei užsiūti, jis yra užmigdomas, kad žmogus dagiau nebūtų „kankinamas“, nes, be jokios abejonės, tai yra stresas“, – pasakoja gydytojas prof. V. Deltuva.
Siekė išsaugoti ranką
Šis metodas atliekamas retais atvejais – tada, kai galvos smegenyse esantis auglys yra netoliese svarbių centrų.
Paciento Gedimino atvejis buvo išskirtinis tuo, kad jis patirdavo priepuolius dėl galvoje esančio auglio, kuris buvo visai šalia rankos įnervacijos centro.
„Taikant šį metodą buvo siekiama išsaugoti ranką ir jos funkciją, kad žmogus dėl operacijos metu galimo smegenų pažeidimo netaptų neįgaliu. Auglys buvo gerybinis ir sunkiai skyrėsi nuo smegenų, tokiais retais atvejais mes taikome tokią metodiką“, – pasakojo neurochirurgas.
Operacijos metu, kai pacientas pažadinamas, specialiais testai patikrinama, ar ranka vis dar atlieka visas funkcijas. Jei kyla įtarimų, imamasi priemonių.
„Šiuo atveju, buvo atliekami visų pirštų, plaštakos, rankos judesiai. Visa tai tikrinama operacijos metu ir, jei tik kažkas pradeda liesti rankos įnervacijos centrą, piršto ar plaštakos funkcija gali sutrikti ir mes testų metu iškart tai matome“, – sakė gydytojas prof. V. Deltuva.
Apsispręsti nebuvo sunku
DELFI susisiekė ir su pacientu Gediminu, kuriam praėjusių metų lapkritį buvo atlikta šį operacija. Pasiteiravome, ar jam nebuvo sunku apsispręsti operuotis, nes, atrodo, pasiryžtų ne kiekvienas.
„Nebuvo sunku apsispręsti, aš buvau viskam pasiruošęs. Manęs toks metodas nenustebino, nes labai viskas profesionaliai buvo išaiškinta, kas bus daroma, kaip bus daroma. Saugant mano ranką, buvo nuspręsta tai daryti, o aš su viskuo sutikau. Priėmiau tai gan džiugiai, kaip išeitį toje situacijoje“, – pasakojo Kauno klinikų pacientas.
Gediminas pasakojo, kad dėl vaistų poveikio prabudimo ir narkozės jis visiškai nepamena. Tik iš medikų pasakojimų žino, kad operacijos metu kalbėjo, atliko judesius, kurių buvo prašoma.
Vyras jaučiasi gerai, sakė – po truputį sveiksta.
Gediminas buvo sujaudintas medikų profesionaliu darbu, tad labai norėjo jiems padėkoti.
„Norėčiau padėkoti gydytojams, tikrai – labai profesionalus kolektyvas. Kartais ligoniai nesupranta, koks yra sunkus gydytojų darbas – ir psichologinis, ir fizinis. Visus medikus reikia suprasti, ne tik ligoniui rodyti savo egoistinius poreikius, todėl tikrai dėkoju“, – sakė pacientas.
Atliekama 7 metus
Tokia metodika Kauno klinikose pirmą kartą atlikta 2012 metais. „Nuo to laiko labai viskas patobulėjo. Yra atliekamos funkcinės magnetinio rezonanso nuotraukos. Jose mes galime matyti auglį ir maždaug įtarti, kurioje vietoje yra kalbos ar rankos centras, ar kojos įnervacijos centrai, – sako prof. V. Deltuva.
– Smegenys yra sudėtingas organas, jame yra įvairūs atsakingi centrai, nuo jų eina smegenų „laidai“, kuriais tie impulsai yra perduodami į stuburo smegenis, vėliau į ranką, koją ir pan. Tų radiologinių tyrimų metu mes galime matyti ir tuos visus „laidus“ spalvotai, ir centrus, tačiau to nesimato operacijos metu.
Kad nesuklystume, kai navikas yra labai arti svarbių centrų, tiems pacientams mes siūlome šitą metodiką.
Ne visiems pacientams ta metodika tinka, ne visi sugeba ir nori, kad taip būtų, nes tai yra stresas ir pacientui, ir visai medikų komandai. Ši metodika yra pakankamai sudėtinga, bet jau įvaldyta.“