„Jaučiausi psichologiškai tikrai prastai, vienintelis klausimas buvo – kodėl man? Tada prasidėjo gydymo kelias. Iš pradžių buvo atlikta operacija, tada 8 chemoterapijos kursai ir 26 radioterapijos procedūros. Buvo skirtas pilnas, ilgas gydymas. Vienintelė netaikyta buvo biologinė terapija, nes neatitikau kriterijų.
Dabar jau esu remisijoje apie 9 metus ir einu tikrintis per metus vieną kartą. Visą gyvenimą reikės stebėti save, prižiūrėti kūną ir tikėtis, kad liga nesugrįš“, – savo istoriją prisiminė A. Bružienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė.
Prieš kelerius metus moteriai buvo atliktas genetinis tyrimas, bet tuo metu BRCA genas, kurį turint vėžio tikimybė dar labiau išauga, nebuvo nustatytas. Visgi, pašnekovės giminėje atsirado dar daugiau žmonių, kurie susirgo onkologinėmis ligomis.
Į tai atsižvelgus, buvo atliktas dar vienas, išsamesnis genetinis tyrimas. Šį kartą tyrimas parodė, kad moteris turi mutuojantį BRCA2 geną.
„Net ir turint šį geną liga gali nesugrįžti. Tačiau galima atlikti profilaktinę krūties liaukos pašalinimo operaciją ir gyventi daug ramiau. Aš pasirinkau pastarąjį kelią.
Nuo šių metų yra kompensuojami krūties implantai toms moterims, kurios serga krūties vėžiu ir yra nustatytas BRCA genas. Joms atliekama pilna mastektomiją ir ligonių kasos pilnai apmoka šią operaciją ir kompensuoja implanto kainą. Kaip ir minėjau, ketinu pasinaudoti šia kompensacija“, – apie savo sprendimą kalbėjo A. Bružienė.
Džiaugiasi dėl pagaliau kompensuojamų krūties implantų
Tuo metu, kai A. Bružienei buvo atlikta pirma operacija, ligonių kasų buvo apmokamos tik iš savo audinių atliekamos krūties rekonstrukcijos operacijos. Tada moteris pasinaudojo tokia galimybe. Tačiau šiemet pacientes pasiekė džiugi žinia – nuo šių metų sausio 1 dienos sergančioms krūties vėžiu arba turinčioms BRCA geną, implantas bus kompensuojamas.
„Implanto kainų yra įvairių. Ligonių kasos kompensuoja 410 eurų. Tai pakankamai kokybiškas implantas“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, tai labai svarbi žinia krūties vėžiu sergančioms moterims, nes kai kurios negalėdavo sau leisti nusipirkti implantų. O tai smarkiai apsunkina gyvenimą.
„Jei moteris neturėdavo finansų, implanto sau leisti negalėdavo. Tokiu atveju per metus duodamas vienas krūties protezas. Bet jam reikia specialios liemenėlės, jos nėra pigios, ypač, jei norisi gražesnės, o ne visiškai paprastos. Yra tikimybė, kad pasilenkus protezas gali iškristi, dėl to būtinai reikia specialios liemenėlės, kurioje yra kišenėlės. Tai vienas iš nepatogumų moteriai. Be to, tada negalime nešioti gilesnių iškirpčių.
Ir psichologinės būklės nepagerina tai, kad negali įsigyti implanto. Tu jau pasveikai, prasideda remisija, galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau kiekvieną dieną save matai ne tokią, kaip norėtum. Nebe liga gniuždo, o jos pasekmės. Nors esi jau sveika, bet negali gyventi kaip kitos, eiti į sporto klubus, nusirengti bendrose patalpose, visą laiką jaučiami kompleksai“, – apie gyvenimą be krūties implantų pasakojo A. Bružienė.
Pasak pašnekovės, sunku ne tik moteriai, bet net ir partneriui, kuris gyvena kartu: „Yra visokių gyvenime atvejų, partneriui irgi sunku matyti kitokį kūną. Man buvo sunkiausia, kai tuo metu mano dukra buvo trijų metukų, ir negalėjau kartu eiti į pirtį, nes buvau kitokia. Vaikui sunku paaiškinti, o ir kitiems žiūrėti nesmagu.“
A. Bružienė pridūrė, kad atstačius krūtį – tiek savais audiniais, tiek implantu, netikrą krūtį nuo tikros sunku net atskirti, tad ši kompensacija tikrai moterims labai reikalinga.
Kiek anksčiau apie krūties implantus laidoje „Delfi tema“ kalbėjo ir gydytojas mamologas, profesorius Valerijus Ostapenko.
„To buvo ilgai laukta. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga maždaug 1800 moterų ir 70 proc. moterų išsaugojamos krūtys. Tačiau kitoms atliekamos didesnės operacijos. Jau šiemet spėjome atlikti kelias operacijas ir pasinaudoti valstybės kompensacija implantams“, – sakė prof. V. Ostapenko.
Kitai laidos pašnekovei, vėžiu sirgusiai Vaivai Mickuvienei su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais tenka bendrauti itin dažnai – jau kurį laiką ji subūrusi bendruomenę „Vėžys ne sloga“, kurioje dalijamasi bendra patirtimi. Pasak V. Mickuvienės, krūties implantų kompensacija pacientėms reiškia labai daug.
„Šia liga serga ir jaunos moterys, mano grupėje labai daug 30–mečių jaunų mamų, kurioms gyvenimas dar priešakyje. Ši liga ne tik fiziškai, psichologiškai sunki, bet ir finansiškai. Pajamos nuo ligos tikrai nepadidėja, o išlaidos akivaizdžiai padidėja. Kompensacija bus tikrai labai gera valstybės dovana“, – sakė pašnekovė.
Susirgus jaunystėje, didesnė tikimybė turėti BRCA geną
BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos yra svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys krūties ir kiaušidžių vėžį.
Apie BRCA geną laidoje „Sveikatos receptas“ anksčiau yra pasakojusi gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. Pasak jos, jei krūties vėžiu suserga jaunesnė moteris, didelė tikimybė, kad jos vėžys buvo paveldimas.
„Manoma, kad jei mama serga vėžiu, dukrai aktyviai save stebėti reikia 10 metų iki to amžiaus, kuriame susirgo mama. Jei patvirtinta BRCA mutacija, tokioms moterims nuo 25 metų rekomenduojama kasmet atlikti magnetinį rezonansą. Rekomenduojama ir pašalinti krūties liaukinį audinį. Jei yra toks genas, tikimybė susirgti yra didelė. […] Ir vyrams padidėja tikimybė susirgti, nes toje pačioje grupėje yra prostatos, kasos vėžys“, – apie BRCA geną kalbėjo dr. R. Briedienė.
Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Ugenskienė pasakojo, kad ištirti dėl BRCA geno labai svarbu net jau sergančius onkologine liga žmones.
Profesorė paaiškino, kodėl toks tyrimas yra svarbus. Gydytojo genetiko paskirti tyrimai leidžia nustatyti paveldimo vėžio diagnozę. Paveldimam vėžiui būdingas ankstyvesnis susirgimo amžius ir didesnė kitų lokalizacijų onkologinių susirgimų rizika.
„Jei pacientui nustatome BRCA1 geno mutaciją, reiškia, ji yra visose jo kūno ląstelėse. Labai didelė tikimybė, kad pacientui atsiras ir kitų onkologinių ligų.
Dėl šios priežasties pacientą informuojame, kad jam reikia konsultuotis su kitais gydytojais ir nuolat stebėti sveikatą ne tik dėl, tarkime, krūties vėžio, bet dėl padidėjusios rizikos kitos krūties onkologiniam susirgimui, kiaušintakių ir kiaušidžių, storosios žarnos, kasos vėžiui ir panašiai“, – sakė profesorė.
Taigi, nustačius, jog onkologinė liga buvo paveldėta, pacientas turi būti papildomai tikrinamas dėl kitų galimų onkologinių ligų atsiradimo.
Dar vienas aspektas – nustačius BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas tam tikrais atvejais yra kitokio, specifinio gydymo, galimybė, pavyzdžiui, PARP inhibitoriais.