Trys pagrindinės žemo kraujospūdžio rūšys: gydytojas atsakė, kada tai pavojinga gyvybei

Nors kardiologai dažniau akcentuoja aukšto kraujo spaudimo keliamus pavojus, suklusti reikėtų ir tiems, kurių kraujospūdis žemas. Žemas kraujo spaudimas, kitaip – hipotenzija nėra tokia jau reta problema, rodo „Delfi“ skaitytojų klausimai sveikatos specialistui, kurių gavome ne vieną.

Į skaitytojų klausimus apie hipotenziją atsakė Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius. Kartu gydytojas sutiko atsakyti ir į kitus skaitytojų klausimus apie pulsą ir tam tikrų vaistų vartojimą.

Viskas apie žemą kraujo spaudimą

Bet pradėkime nuo žemo kraujospūdžio. Po teksto „Specialistai atsakė, ką gali reikšti žemas kraujospūdis ir padidėjęs pulsas: patarė, kokius tyrimus atlikti“, gavome ne vieną papildomą skaitytojo klausimą apie tai. Pateikiame keletą jų:

„Kaip kovoti su ortostatine hipotenzija? Spaudimas būna 58/42, pulsas 80. Kardiologų konsultacijos pereitos visos, gydymo nėra. Šalutinės ligos – II tipo diabetas, skrandžio vėžys. Žemas kraujospūdis visą gyvenimą, dabar agresyviai žemas. Pacientas vyras, 73 metai“.

„Pastoviai žemas kraujospūdis ir pulsas, sunkiai užmiegu, 2–3 kartus per naktį prabundu, o ryte negaliu galvos pakelti nuo pagalvės – atrodo miegočiau visą dieną. Pastoviai darau mankštą, bet ji kraujospūdžio nepakelia. Gydytojas niekuo negali padėti“.

„Laba diena, man 38 metai. Mano panaši situacija būna spaudimas nukrenta iki 90/55 o pulsas 98, pastovūs galvos skausmai net iki pykinimo, galvos svaigimas, jaučiuosi pavargusi, norisi miego ar nors prigulti ir taip tris–keturis kartus per savaitę. Pastaruoju metu jau dažnesni galvos skausmai – būna, kad prabundu su galvos skausmu. Pas gydytojus lankausi labai retai, o kai prispiria, nueinu ir man pasako, kad viskas gerai, tai daugiau ten nebeeinu. Ką man daryti ir pas kokius specialistus kreiptis? Kas tai galėtų būti? Pati labai nerimauju dėl sveikatos, nes auginu viena neįgalų sūnų, pergyvenu dėl jo. Ačiū jums labai“.

„Sveiki,mano yra žemas kraujo spaudimas, o pulsas padažnėjęs. Koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas, ausų užgulimas, prakaitavimas ir t.t, skauda galvą, ūžesys, sutrikęs širdies pulsas – apie 100. Sergu depresija jau daug metų“.

Pateikus šiuos klausimus profesoriui R. Kubiliui, jis atsakė, kad galima būtų išskirti tris pagrindines žemo kraujospūdžio rūšis. Tai:

• fiziologinis, normalus pamažintas kraujospūdis, kuris atsitiktinai randamas jaunam žmogui, neturinčiam jokių nusiskundimų, užsiimančiam aktyvia kasdiene veikla. Neretai, mažesnis kraujospūdis gali būti ir iš šeimos paveldėtas ypatumas;
• normalus pamažintas kraujospūdis, lemiantis vienokius ar kitokius aukščiau išvardintus simptomus, ypač rytais, dienos metu ar pavalgius. Tokiems žmonėms rekomenduojamas trumpalaikis ir ilgalaikis antihipotenzinių priemonių planas, pateiktas žemiau;
• priežastinė hipotenzija. Pagal priežastis, anot gydytojo, ją galima skirstyti į:

1. Situacijas, į kurias dažniausia patenkama, veikiant išoriniams veiksniams, pvz., ilgiau nei įprasta maudantis karštoje vonioje, kaitinantis pirtyje, dėl ko išprakaituojama, išsiplečia kraujagyslės ir sumažėjęs kraujo kiekis nebeužtikrina reikiamos galvos smegenų kraujotakos.
2. Priežastinė hipotenzija būdinga ir besilaukiančioms moterims, ypač pirmąsias 24 nėštumo savaites.
3. Tai gali pasireikšti vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu, neuropatijomis ar neurologinėmis ligomis (pvz., Parkinsono liga) stebima ortostatinė (susijusi su kūno padėtimi) hipotenzija. „Tai yra staigus daugiau kaip 20 mmHg sistolinio arterinio kraujo spaudimo (AKS) arba 10 mmHg ir daugiau diastolinio AKS sumažėjimas, pakeitus kūno padėtį, pvz., atsistojus iš sėdimos arba gulimos padėties. Šią būklę lemia organizmo baroreceptorių jautrumo sumažėjimas, kuomet autonominis kraujagyslių tinklas nebeužtikrina tinkamo AKS palaikymo, pasikeitus kūno padėčiai, arba tam reikia daugiau laiko“, – patikslino gydytojas.
4. Mažą kraujospūdį gali lemti skysčių netekimas, sutrikęs širdies ritmas, pakitusi skydliaukės veikla, infekcija, alerginės reakcijos, ar vartojami širdiniai vaistai, senesnės kartos antidepresantai, ar netgi vitaminų trūkumas.
5. „Gyvybei pavojinga sveikatos būkle laikome naujai atsiradusį mažą kraujospūdį, kurį galime susisieti priežastiniu ryšiu, pvz., kraujavimu, infekcija, arba jis kaip naujas simptomas randamas pacientams, anksčiau patyrusiems miokardo infarktą, insultą, sirgusiems infekcine liga, ir tai lydima akivaizdžiai pakitusios paciento būklės. Tokiais atvejais būtinas neatidėliotinas greitosios medicinos pagalbos kvietimas. Staigus naujos priežasties nulemtas žemas AKS veikia visą gyvybinę organų grandinę: ne tik širdies, bet ir smegenų, inkstų, kepenų funkcijas“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.

Taigi, ką daryti, jeigu žmogų kamuoja žemas kraujospūdis?

„Kai kalbame apie jaunų žmonių žemą kraujospūdį, jiems galime rekomenduoti įvairias stiprinančias, organizmą grūdinančias priemones.

Likusiais atvejais, jeigu simptomas atsirado naujai, turime ieškoti priežasties, o pacientams, kuriems diagnozuota su padėtimi susijusi (ortostatinė) hipotenzija, priminti, kaip su ja susigyventi (rytais staiga nesikelti iš lovos, tai daryti lėtai, pradžioje nuleidžiant kojas, pasėdint ir įsikibus lėtai atsistoti). Tik ortostatinė hipotenzija yra susijusi su padidėjusia nepalankių širdies ir kraujagyslių susirgimų išsivystymu rizika ateityje. Todėl, vyresnio amžiaus žmonėms AKS turėtume matuoti ne tik sėdint, bet ir priverstinai pastovėjus, ar netgi keletą minučių pagulėjus, kad galėtume paneigti ortostatinę hipotenziją. Pacientams, varginamiems žemo kraujospūdžio, padidintas pulsas gali būti kaip kompensacinė reakcija“, – patikslino gydytojas.

Rinkoje nėra nė vieno vaistinio preparato, padėsiančio padidinti arterinį kraujo spaudimą, todėl varginantiems žemo kraujospūdžio profesorius R. Kubilius rekomendavo:

• Pakankamas skysčių suvartojimas, kad organizmas būtų adekvačiai hidratuotas. „Neturintiems širdies ar inkstų ligų, rekomenduojama suvartoti 2–3 litrus skysčių per dieną. Pavyzdžiui, prieš imantis kokios fizinės veiklos, rekomenduojama papildomai išgerti 2 stiklines vandens“, – patarė profesorius R. Kubilius.
• Paradoksalu, tačiau gydytojas įspėjo, kad, turint žemą kraujo spaudimą reikėtų vengti kavos ir alkoholio, nes tai skatina didesnį skysčio kiekio pasišalinimą.
• Reikėtų valgyti mažomis porcijomis ir reguliariai, nes tai padeda išvengti kraujospūdžio svyravimų prieš ir po valgio. Dauguma esame pajutę silpnumą gausiai pavalgius.
• Pasitarus su gydytoju galime maistą pasigardinti papildomu nedideliu kiekiu druskos (iki 6 g per dieną, kai įprastai rekomenduojame neviršyti 5 g valgomosios druskos suvartojimo), – puikus sprendimas, mėgstantiems pomidorų sultis.
• Reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas, padedantis stiprinti raumenis, taip išlaikant geresnį kraujagyslių tonusą. Geriau toleruojami pratimai, atliekami horizontalioje ar sėdimose padėtyse, tinka plaukimas, važinėjimasis dviračiu.
• Esant galimybei sėdėkime ar ilsėkimės pakėlę kojūgalį, ar atitinkamai iki 10 cm pakėlę kojas.
• Jeigu mažas kraujospūdis labiausiai vargina rytais, tuomet lėtai kelkimės iš lovos, kartais 30 min. prieš atsikeliant išgerkime 2 stiklines vandens.
• Svarbi pilnavertė, adekvati mityba ir poilsis: sunkiai dirbantiems ir dehidratavusiems taip pat gali sumažėti AKS.
• Turintieji mažą svorį yra linkę ir į mažesnį kraujospūdį.

Kaip sumažinti pulsą?

Dar vienas klausimas, adresuotas kardiologui, buvo apie pulsą: „Sergu širdies nepakankamumu, naudoju skystinančius vaistus. Paskutiniu laiku padidėjo pulsas – ramybės būsenoje būna žemesnis, o po pasivaikščiojimo ir užlipus laiptais siekia iki 130. Geriu metapralolį. Po kiek praėjus laiko po fizinio krūvio reikia matuoti pulsą ir po kiek laiko turi sumažėti? Ačiū“.

Į šį klausimą profesorius R. Kubilius atsakė: „Labai dažai sergantiesiems širdies nepakankamumu būklė komplikuojasi ritmo sutrikimu – prieširdžių virpėjimu ir plazdėjimu, dėl ko, tikėtina, pacientas ir vartoja skystinančius vaistus.

Išsivysčiusi aritmija lemia padidėjusį pulsą, ryškėjantį dusulį ir bendrą silpnumą. Gydant širdies ligas labai svarbu parinkti optimalias ir paciento toleruojamas dozes.

Ritmo sutrikimo atvejais, turėtume siekti, kad pulsas ramybėje būtų ne didesnis kaip 80 kartų per minutę, taip pat labai svarbus yra kasdienis reguliarus fizinis aktyvumas – pacientas privalo pratintis prie fizinio krūvio.

Mūsų aptariamo paciento atveju, tikėtina reikia didinti vartojamo vaisto dozę ar pridėti papildomą vaistą. Bet kuriuo atveju, pacientui rekomenduoju apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, arba kreiptis į širdies nepakankamumo kabinetą, nes didesnį pulsą išprovokuoti gali ir paryškėjęs širdies nepakankamumas“.

Kitas klausimas buvo taip pat susijęs su pulsu ir vaistų vartojimu: „Laba diena, ilgą laiką geriu pulsą mažinančius vaistus, bet trombocitų kiekis kraujyje viršija normą. Ar turėčiau gerti kraują skystinančius vaistus?“

Šiam skaitytojui kardiologas patarė: „Krešumą mažinančių vaistų vartojimas turi konkrečias skyrimo indikacijas. Vien tik padidėjęs trombocitų kiekis nėra indikacija kraują skystinančių vaistų vartojimui, būtina įvertinti ir galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Šiam pacientui rekomenduojama gydytojo hematologo konsultacija“.

Jeigu ir jūs turite su sveikata ir sveika gyvensena susijusių klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti specialistams, atsiųskite juos adresu [e-mail], arba užpildykite apačioje esančią formą ir mes pasistengsime rasti, kas galėtų pakomentuoti.