Cukrinis diabetas dažnai nustatomas per vėlai. Dėl to medicinos centro „Northway” gydytojos endokrinologės L. Sadauskienės teigimu, svarbu žinoti pagrindinius cukrinio diabeto simptomus. Juos pastebėjus – ieškoti pagalbos.
„Pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai: troškulys, nuovargis, padažnėjęs šlapinimasis, polinkis į grybelines infekcijas, pėdų tirpimas, kojų skausmai ir net regėjimo sutrikimai“, – įspėjo endokrinologė.
Anot Antakalnio poliklinikoje dirbančios šeimos gydytojos Gabrielės Lukšienės, ypatingai svarbu žinoti pirmuosius diabeto simptomus, bet svarbu ir laiku atlikti sveikatos patikrinimus.
„Sergant simptomai ne visada jaučiami, o štai apsilankymų pas gydytoją metu, diagnozę galima sužinoti anksčiau ir su liga tvarkytis efektyviau. Dėl to taip, kaip varome automobilį į autoservisą techninei apžiūrai, taip ir patys turime atlikti profilaktinius tyrimus. Taip galime išvengti uždelstų ligos atvejų“, – sakė šeimos gydytoja.
Reguliarius cukrinio diabeto tyrimus jaunesniems nei 40-ties rekomenduojama atlikti kartą per du metus. Vyrams sulaukusiems 40 ir daugiau, bei moterims nuo 50 metų tyrimus rekomenduojama atlikti kasmet.
Nekontroliuojant diabeto laukia pasekmės
Endokrinologės L. Sadauskienės teigimu, ne tik laiku nediagnozuotas diabetas, bet ir netinkamas diabeto gydymas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
„Dėl smulkiųjų kraujagyslių pažaidos gali pasireikšti regėjimo sutrikimai, ilgai negydant diabeto, gali atsirasti regėjimo susilpnėjimas ar net jo praradimas. Pradinėse diabeto stadijose gali padidėti baltymų kiekis šlapime, vėliau gali blogėti inkstų funkcija, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas“, – perspėjo L. Sadauskienė.
Anot jos, cukrinis diabetas gali turėti įtakos pėdų opų atsiradimui ir net nesėkmingam intymiam gyvenimui.
„Neuropatija – dar viena cukrinio diabeto komplikacija. Ji paprastai pasireiškia galūnių tirpimu, skausmu. Gali atsirasti pėdų opos ir net impotencija“, – teigė endokrinologė.
Gydytojos teigimu, komplikacijos, atsiradusios dėl stambiųjų kraujagyslių pažaidos, gali būti: širdies infarktas, krūtinės angina, insultas, periferinių kraujagyslių ligos, kurios gali pasireikšti protarpiniu šlubavimu, pėdų opomis ir infekcijomis, sunkiais, retais atvejais kojos amputacija.
„35 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas 2 tipo cukrinis diabetas, nustatomos ir cukrinio diabeto komplikacijos“, – sakė L. Sadauskienė.
Dažniausiai sutinkami diabeto tipai
Gydytojos endokrinologės L. Sadauskienės teigimu, 2 tipo diabetu susergama dažniausiai: „2 tipo diabetas sudaro apie 90 proc. visų diabeto atvejų. Jis paprastai susijęs su sumažėjusiu jautrumu insulinui dėl nutukimo.“
Nors 2 tipo diabetas dažniausiai diagnozuojamas vyresniems, nutukusiems asmenims, šeimos gydytoja G. Lukšienė sako, jog cukrinis diabetas pasaulyje ir Lietuvoje jaunėja.
„Jau ir vaikai yra nutukę, dėl to jiems diagnozuojamas diabetas. Labai svarbu, kad tėvai nuo mažens vaikams skiepytų sveikos mitybos įpročius. Vaikai turi valgyti daugiau daržovių bei vaisių, gerti vandenį, o ne saldintus gėrimus, limonadus, sultis, – tvirtino šeimos gydytoja.
– Mūsų amžiaus rykštė yra ta, kad mes valgome ne kad jaustumėmės sotūs, bet valgome, nes mums skanu. Dėl to dažnas tiesiog per daug prisivalgo, užsiaugina didelį riebalų, masės kiekį.“
Anot gydytojos endokrinologės L. Sadauskienės, ne tik nutukimas, bet ir paveldimumas, turi įtakos 2 tipo diabetui.
„Rizika susirgti 2 tipo diabetu – 40 proc., jeigu vienas iš tėvų juo serga. Jeigu abu tėvai serga 2 tipo cukriniu diabetu, tai rizika per gyvenimą susirgti diabetu yra 80 proc., – sakė endokrinologė.
– 1 tipo diabetas yra autoimuninės kilmės, juo susergama, kai organizme sutrinka insulino gamyba. 1 tipo diabetu, paprastai, suserga jauni žmonės, normalaus kūno svorio, bet gali susirgti ir vyresnio amžiaus asmenys.“
Kaip valdyti cukrinį diabetą?
Gydytojos endokrinologės L. Sadauskienės teigimu, tiek bandant išvengti diabeto, tiek siekiant aplenkti komplikacijas, kurias gali sukelti ši liga, svarbu judėti.
„Svarbu vaikščioti, lipti laiptais, važinėti dviračiu, plaukioti, bėgioti. Reikia rasti motyvacijos judėti: įsigyti augintinį arba susitarti su draugu ar šeimos nariu kartu pasivaikščioti, arba sportuoti, geriausia 30 minučių per dieną. Galima net mobiliame telefone turėti kasdieninio vaikščiojimo programėlę ir užsibrėžti tikslą kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių“,– patarė gydytoja.
Jos teigimu, sergant diabetu, svarbu atsirinkti maisto produktus: „Perkant duoną, jos kepinius, makaronus, reikia rinktis pilno grūdo produktus, reikia riboti saldumynus. Jais mėgautis tik savaitgaliais ir per šventes.“
Siekiant išvengti ar valdyti cukrinį diabetą, labai svarbu dėmesį atkreipti į padidėjusį kraujo spaudimą bei cholesterolį. Šeimos gydytojos G. Lukšienės nuomone, geriau valdyti ligą gali padėti ir alkoholio ribojimas, kenksmingo cigaretės dūmo atsisakymas.
„Rūkymas ir alkoholio vartojimas nėra išskiriami, kaip atskiri rizikos veiksniai galintys paskatinti ligos atsiradimą, tačiau jie gali nulemti komplikacijų išsivystymą jau sergantiems cukriniu diabetu“,– sakė šeimos gydytoja.
Pasak jos, vartojant alkoholį kyla apetitas, didėja cukraus kiekis kraujyje ir atsiranda rizika susirgti cukriniu diabetu. Rizika susirgti didėja, nes alkoholis yra pagardinamas cukrumi, tad geriant jį suvartojamas didesnis cukraus kiekis.
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti pankreatitą, o šis gali tapti cukrinio diabeto išsivystymo priežastimi. Rūkymas taip pat gali nulemti kitų ligų išsivystymą,kadangi žalingas rūkymo poveikis sergantiems cukriniu diabetu išlieka ilgiau nei sveikiems žmonėms.