Visgi ši istorija – pozityvi. Kauno klinikų medikams nustačius, kad K. Skėrį „ryja“ kraujo vėžys ir atlikus labai sudėtingą operaciją, šiandien vyras iš naujo mokosi vaikščioti ir juokiasi, kad jau buvęs „pusantros pėdos grabe“.
K. Skėrys visą gyvenimą dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Sušlubavus sveikatai, 2006 m. jam buvo atlikta stuburo išvaržos operacija, tad pareigas teko pakeisti – vyras įsidarbino sargu. Tačiau prieš porą metų be priežasties ėmė skaudėti dešinę koją – tirpo raumenys, darėsi sunku eiti.
Šiaulių gydytojai problemą susiejo su ankstesne stuburo išvarža, atliko operaciją. Reabilitacijos metu situacija tik blogėjo. Kaip sako pašnekovas, „nė šliurės ant pėdos nesilaikė“. Kaune atlikta dar viena operacija.
„Po to sekė trijų mėnesių reabilitacija Palangoje. Išvažiavau su vienu ramentu, o grįžau jau invalido vežimėlyje - paeiti nebegalėjau. Tada gydytojai suprato, kad problema ne nugaroje slypi ir tik Kaune atlikus sudėtingą tyrimą pagaliau paaiškėjo tikroji priežastis.
Kai pasakė tą ligos pavadinimą, tai man kaip poema nuskambėjo - kažkokios raidės svetimos ir tiek. Tačiau ir pats supratau, kad čia kažkas rimto. Prieš ligą svėriau 106 kilogramus, o kai nustatė diagnozę - vos 57. Gyvą ėdė ta liga. Be to, ir tame skyriuje visi panašiai sunkūs pacientai - likimo broliai - gulėjo, tai akivaizdu, kad ne veltui ir tu ten paguldytas“, - ligos eigą pasakojo vyras.
Vyrui diagnozuota mielominė liga – kraujo vėžys su komplikacijomis. Nuspręsta, kad teks atlikti sudėtingą operaciją - autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją.
„Kol tas kamienines ląsteles iš tavęs ima, aštuonias valandas tenka gulėt ir vos pajudėti gali. Kakle, čia prie miego arterijos, pajungti vamzdeliai, siurbia ten kažką. Per abi dienas šimtus tūkstančių tų ląstelių paėmė. Gruodžio 21 d. įvyko pati transplantacija. Matėsi, kad tam tikrais momentais ir gydytojai jau buvo viltį praradę. Gulėdavau ir nebūdavo jėgų nė kojos pakelt.
Mano palata kaip iš fantastinio filmo atrodė. Penkios lašelinės, telekanalai su užsienio gydytojais, įvairiausi ekranai“, - pasakojo K. Skėrys.
Tačiau dabar jau akivaizdu, kad rizikingas sprendimas tikrai pasiteisino. Nors vyro kojos ir rankos dar kiek aptirpusios, šiandien jis jau pamažu vaikšto.
„Sakė, kad vienuose vadovėliuose rašo, jog atsistatymas truks trejus metus, kituose - daugiau. Tačiau dabar jaučiuosi nepalyginamai geriau. Jau galiu pats iki tualeto, vežimėlio nueiti, su vaikštyne judu. Galiu tik dėkoti namiškiams, kurie mėnesius čia šalia ant fotelio leido bei nuostabiems gydytojams. Jei ne jie, vargu ar čia būčiau - dabar, kai žvelgiu atgal, atrodo, tarsi pusantros pėdos grabe jau gulėjau“, - pripažįsta šiaulietis.
Daugiaveidė liga
Kauno klinikos yra antrasis centras Lietuvoje, kuriame atliekamos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Jos atliekamos nuotoliniu būdu konsultuojantis su šios ligos gydymo specialistais užsienyje. Nuo praėjusių metų taip išgelbėti jau 13 pacientų, sirgusių mielomine liga.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas Rolandas Gerbutavičius pasakojo, kad K. Skėrio situacija buvusi sudėtingesnė dėl retos neurologinės komplikacijos – POEMS sindromo, pažeidžiančio periferinius nervus, sukeliančiu endokrininių problemų, pakitimų kauluose.
„Mūsų pacientas visus šiuos požymius turėjo. Jis susirgo prieš maždaug pusantrų metų ir nuo tada jo būklė tik blogėjo. Sunkiausias ligos bruožas buvo tas, kad pacientas nebegalėjo vaikščioti. Nuo 2015 m. vasaros jėga apleido ir rankas, ne tik kojas. Kūnas silpo kiekvieną dieną ir jam buvo itin sunku atlikti mums įprastas užduotis, tokias kaip užsisegti sagą ar paimti šaukštą ir pačiam valgyti. Galiausiai kolegos iš Šiaulių K. Skėrį atsiuntė į Kauną, įtardami mielominę kraujo ligą“, - pasakojo R. Gerbutavičius.
Specialistas aiškino, kad diagnozę nustatyti užtruko dėl to, kad ligos simptomai labai nespecifiniai.
„Liga parodo savo veidą, tačiau viena tų veido pusių - nervų pažeidimas - yra būdingas ir daugeliui kitų ligų. Todėl natūralu, kad iš pradžių gydytojams sunku atpažinti šį sindromą. Pirmiausia galvojama apie dažniau pasitaikančias neurologines ligas.
Mielominę ligą nustatyti padeda specializuotas tyrimas, parodantis tam tikrą baltymą kraujyje. Tačiau jo negali atlikti nei poliklinikos, nei antro lygio ligoninės. Todėl labai svarbu tokius pacientus nukreipti pas aukščiausio lygio specialistus“, - pabrėžė R. Gerbutavičius.
Gydymo galimybės tokiose situacijose yra ganėtinai ribotos. Tiesa, viskas priklauso nuo ligos sunkumo. Galima rinktis imunochemoterapiją.
„Kadangi šis pacientas jaunesnis nei 65 metai, kadangi jo ligos eiga labai greita, literatūros duomenimis, geriausia buvo tik viena išeitis - autologinė transplantacija. Jos metu pašalinamos blogosios ląstelės, imuninė sistema tarsi „pertvarkoma“. Pirma, reikia iš paties paciento surinkti kamienines kraujodaros ląsteles. Vėliau joms skirti didelę chemoterapijos dozę. Po kelių dienų kamieninės ląstelės grąžinamos pacientui bei skiriami papildomi vaistai. Šių ląstelių paimama milijonais, tačiau realiai jos telpa į keletą 100 mililitrų talpos maišelių“, - transplantacijos eigą nupasakojo Hematologijos skyriaus vadovas.
Nors liga ir nėra visiškai išgydoma, tačiau ji kontroliuojama. Šiuo metu dar sunku pasakyti, ar bus reikalingos kartotinės transplantacijos.
„Transplantacija šiam pacientui tikrai pavyko, matome žymų funkcinį pagerėjimą. Kęstutis jau gali vaikščioti, atgauna rankų stiprybę. Žavimės, kad jis toks užsispyręs ir optimistiškas. Šio paciento atvejis parodė tokių transplantacijų svarbą. Būtinas multicipliniškumas - ir šįkart jėgas suvienijo tiek hematologai, neurologai, reabilitologai. O tokia patirtis labai pravers ateičiai“, - reziumavo pašnekovas.
Per metus Kauno klinikose planuojama atlikti 20 tokių operacijų asmenims sergantiems mielomine liga, vadinama kraujo vėžiu.