Susirgus COVID-19 liga netikėtai ji sužinojo ir apie kitą retą autoimuninę ligą, kuri jai buvo nustatyta visiškai atsitiktinai. Ši liga – hemofagocitinė limfohistiocitozė – laiku nediagnozuota nužudo greitai. Edita apie ją sužinojo, būdama 28-erių.
Kodėl Editai smogė ši liga, nežino net ir gydytojai. Viena iš galimų teorijų, kad ją galėjo išprovokuoti COVID-19 infekcija.
„Niekad nemaniau, kad kada nors turėsiu žmogų, kuriam būsiu dėkinga už savo gyvybę. Bet turiu. Ir aš, ir visa mano šeima yra be proto dėkingi Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras (HOTC) direktoriui, profesoriui Laimonui Griškevičiui“, – taip savo pasakojimą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo jauna moteris, sutikusi savo ligos istorija pasidalinti ir su portalo „Delfi“ skaitytojais.
Viskas prasidėjo pernai spalio vidury, kai susirgusi ji gavo teigiamą COVID-19 testo rezultatą.
„Po dviejų savaičių solidaus kaulų laužymo, raumenų skausmų ir kasdienės 39,7 temperatūros jau ėmiau miegoti su naktine lempele. Kai Visų Šventųjų išvakarėse termometras išmušė 40, tapo aišku viena – atėjo laikas.
Nepaisant smagios mėlynų švyturėlių lydimos kelionės iki ligoninės, joje paaiškėjo, kad veltui nesusipakavau dantų šepetėlio“, – vaizdžiai rašė Edita.
Kitus ji įspėjo: jeigu dvi savaites aukšta temperatūra nekrenta ir, kaip jos atveju, 39,7 laipsniai laikosi dvi savaites, nėra labai normalu.
„Ieškokit antros nuomonės, o jeigu reikia tai ir trečios“, – patarė moteris.
Pasakodama apie tolimesnę ligos eigą Edita rašė: „Pirmas savaites viskas atrodė labai paprastai. Atrodė, kad jau labai greitai grįšiu namo. Gydytojai, aišku, nebuvo nusiteikę taip optimistiškai – pakartotiniai viruso testai buvo neigiami, niekas nežinojo, kodėl neveikia duodami vaistai, o tyrimai buvo vis prastesni“, – prisiminė vilnietė.
Pagaliau gydytojai rado kančių priežastį – Editai nustatė retą autoimuninę ligą, kuri, anot moters, nediagnozuota nužudo per mėnesį ir yra tikrai reta: tokių atvejų pasitaiko vos 1–2 per metus.
Editai teko praleisti dar mėnesį ligoninėje, kur jai taikyta chemoterapija, lašinamas donorų kraujas. Per tą laiką jauna moteris net tris kartus buvo paguldyta į reanimaciją, jai sukelta medicininė koma, išsivystė organų nepakankamumas, du sepsiai, teko taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, o vėliau – iš naujo mokytis vaikščioti.
Visą tai patyrusi moteris paragino visus nedvejoti ir aukoti kraujo, nes jis gelbsti gyvybę.
„Kalėdas jau leidau namie. Tris kartus į savaitę važiuodavau į ligoninę pasitikrinti būklės. Ji neatrodė gerai. Gydytojai pripažino, kad vienintelis kelias – pradėti ruoštis kamieninių ląstelių transplantacijai. Arba bus RIP (ilsėkis ramybėje, – aut. past.)“, – aiškino Edita.
Kaulų čiulpų transplantacijos ji sulaukė vasarį. Procedūra užtruko apie pusvalandį, lašinant per kateterį.
Dėl transplantacijos reikėjo kartoti chemoterapiją, taikyti labai nemalonius pojūčius sukėlusią biologinę terapiją.
„Viskas tam, kad mano kamieninės ląstelės būtų iššluotos lauk, – patikslino Edita. – Užtat po procedūros visa palata kurį laiką kvepėjo pomidorais (supiltų šaldytų ląstelių kaltė), savaitę maistą gavau tiesiai į veną, o kad nejausčiau skausmo, visą parą varvėjo morfinas“.
Po transplantacijos visiškai pradingo Editos imunitetas – įgytas natūraliai ar skiepais. Deja, naujų skiepų kol kas ji negali gauti ir kol kas kurį laiką turi dirbti tik iš namų, neiti niekur linksmintis, gatvėje apeiti visus, nedėvinčius kaukių ir sloguojančius vaikus.
Pasidalijusi savo istorija Edita paragino visus: „Skiepykitės. Ne tik dėl savęs. Ir dėl kitų“.
Po kaulų čiulpų transplantacijos praėjo jau 6 mėnesiai. Dabar – ilgas reabilitacijos periodas, bet viskas, anot vilnietės, einasi sklandžiai.
„Čia, aišku, neapsieita be nuostabaus Santaros klinikų gydytojų rūpesčio ir profesionalumo“, – pasidžiaugė jauna moteris, kuri jaučiasi dėkinga medikams už laiku pastebėtą ligą ir išgelbėtą gyvybę.