Apie šiuolaikinius gydymo būdus, taikant intervencines procedūras, kuo jos skiriasi nuo tradicinių operacijų, kokios rizikos bei kokias ligas jos gydo efektyviausiai paaiškina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas. Apie tai, kaip sportas iš esmės keičia moterų sveikatą, ne tik kūno formas ar padeda mesti svorį, bet ir kaip pasisuka nusprendusių sportuoti moterų gyvenimai, o taip pat sunkiausia dalis apie tai, kaip gi prisiversti sportuoti ir nuo ko pradėti pataria „Impulso“ sporto klubo trenerė Simona Poškuvienė
Intervencinė radiologija šiandien sėkmingai taikoma labai daug kur
Gydytojas intervencinis radiologas A. Afanasjevas sako, kad esminis klausimas medicinoje išlieka tas pats: kaip kuo greičiau, efektyviau ir su minimaliais šalutiniais poveikiais padėti pacientui pasveikti, kad jis kuo greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą. Minimaliai invazinės procedūros dažnai yra atsakymas į šį klausimą, nes jų esmė ir tikslas būtent toks – užtikrinti efektyvų gydymą, kuo mažiau paveikiant paciento organizmą.
Šiandien, pasak gydytojo, minimaliai invazinės procedūros tampa pirmo pasirinkimo gydymo metodu daugelyje sričių, tokių kaip kardiologija, onkologija, ortopedija, ginekologija ir gastroenterologija. Norint, kad šie metodai būtų taikomi dar plačiau, reikalingas nuoseklus technologinis, mokslinis ir klinikinis progresas, taip pat gydytojų tarpusavio bendradarbiavimas, kad skirtingų sričių specialistai galėtų keistis žiniomis ir patirtimi, užtikrinant, kad kiekvienas pacientas gautų optimalų, individualizuotą gydymą. Kai gydytojai dalijasi gerąja praktika ir diskutuoja apie sudėtingus atvejus, atsiveria galimybė greičiau spręsti iššūkius ir tobulinti pacientų priežiūrą visuose sveikatos priežiūros lygmenyse.
„Intervencinės radiologijos spektras itin platus. Gydymo tikslais, pasitelkus įvairius kateterius, patenkama į reikiamą kraujagyslę ar lataką ir atliekamas susiaurėjimų plėtimas specialiais balionėliais (angioplastika) ar jos sienelės sutvirtinimas įvairaus metalo vamzdeliais (stentavimas). Kraujagyslės gali būti skubiai atkemšamos (taikoma trombektomija), pavyzdžiui, galvos smegenų, žarnyno ar galūnių arterijų okliuzijos atveju, arba užkemšamos, pavyzdžiui, kraujavimo metu. Taip pat gali būti užkemšamos navikus ar kitas struktūras maitinančios kraujagyslės (gimdos miomos, varikocelės, arterioveninės malformacijos). Itin inovatyvios priemonės pasitelkiamos galvos smegenų aneurizmų gydymui, daug dėmesio skiriama itin sudėtingų aortos aneurizmų endovaskulinio gydymo sričiai naudojant individualius stentgraftus.
Galiausiai, minimaliai invazinės procedūros pasižymi dideliu efektyvumu ir tikslumu. Naudojant realaus laiko vaizdavimo technologijas, intervenciniai radiologai gali tiksliai atlikti procedūrą ten, kur ji yra reikalingiausia nepažeidžiant aplinkinių sveikų audinių. Procedūros metu viskas yra preciziškai kontroliuojama realiu laiku, sekama procedūros eiga, užtikrinamas itin tikslus ir efektyvus gydymas“, – patikina radiologas.
Į klausimą, ar prcedūros gali būti atliekamos visiems pacientams be išimčių, ar visgi jų yra, gydytojas atsako, kad invazinės procedūros tinka daugeliui pacientų, tačiau, kaip ir bet kokios medicininės intervencijos, jos gali būti netinkamos tam tikroms situacijoms – pavyzdžiui, ne visi gimdos miomų klasifikacijos tipai tinkami embolizacijai, kaip ir miomos dydžiai, tarkym 15 cm ir daugiau – tokioms pacientėmsjis siūlo tradicinį gydymo būdą. Netinka ir pacientams, turintiems specifinių anatominių ypatybių arba gretutinių ligų, esant labai pažengusioms onkologinėms ligoms ar turint alergiją tam tikroms kontrastinėms medžiagoms. Tokių atveju gali reikėti tradicinių chirurginių metodų, tačiau kiekvieną atvejį turi įvertinti kompetentingų gydytojų komanda.
Lietuvių moterų tarpe išsiskiria populiarėjanti embolizacija, bet ne visos žino apie tokią galimybę
Į klausimą, kaip dažnai atliekamos intervencinės radiologijos procedūros moterims, ir kokia yra jų prieinamumas mūsų šalyje, gydytojas radiologas A. Afanasjevas atsako, kad intervencinės radiologijos procedūrų moterims dažnumas Lietuvoje priklauso nuo konkrečios patologijos. Pavyzdžiui, gimdos miomų gydymas – embolizacija, šiuo metu ji itin populiarėjanti. Mažai invazyviais, moters kūną tausojančais intervencinės radiologijos metodais taip pat sėkmingai gydoma endometriozė, dubens pilnakraujystės sindromas, kraujavimas iš gimdos, krūtų fibromos, taip pat onkologinės ligos.
„Irnors intervencinės radiologijos procedūrų spektras nuolat plečiasi, nes tai yra viena iš labiausiai besivystančių šiuolaikinių medicinos sričių, ų prieinamumas gali skirtis regionuose – didmiesčiuose, kur dirba daugiau specializuotų gydytojų ir yra tinkama infrastruktūra, pacientės lengviau gali gauti šias paslaugas. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose pacientės gali susidurti su siuntimo ar informacijos apie tokius gydymo būdus stoka – daugelis moterų net nežino apie šią gydymo galimybę, dalis žmonių radiologą iki šiol įsivaizduoja tik kaip „nuotraukų“ aprašinėtoją, nežino, kad radiologija taikoma ne tik diagnozuojant, bet ir gydant įvairias ligas. Gydymo metodų pasirinkimas priklauso ir nuo gydytojo patirties bei įprastų praktikų, todėl pacientės ne visada nukreipiamos konsultuotis su intervenciniu radiologu. Šiandien intervencinė radiologija yra viena iš pažangiausių medicinos sričių, tačiau vis dar trūksta papildomo švietimo apie šių procedūrų naudą tiek gydytojams, tiek pacientėms“, – įsitikinęs gydytojas.
Esminiai minimalių invazinių procedūrų privalumai
Paklausus, kuriuos pagrindinius minimalių invazinių procedūrų privalumus išskirtų, palyginus su tradicinėmis chirurginėmis procedūromis, A. Afanasjevas išskiria tai, kad vienas iš pagrindinių šių procedūrų privalumų – minimalus intervencinis poveikis, kas leidžia pasiekti giliausias organizmo struktūras be atviro pjūvio.
Pasak radiologo, pjūvio dydis būna vos adatos skylutės dydžio, todėl kūnas netraumuojamas taip, kaip chirurginių procedūrų metu, kai atliekami dideli, ilgai gyjantys pjūviai, reikalaujantys tiek papildomos priežiūros ligoninėje, tiek ilgo sveikimo ir atsistatymo laikotarpio.
„Pavyzdžiui, tradiciškai gydant gimdos miomas, dažnai siūloma atlikti miomektomija ar net histerektomija, ką nuolat girdžiu iš besikreipiančių moterų, kurios metu pašalinama gimda. Chirurginės operacijos metu atliekamas 10-15 cm ilgio pjūvis pilvo apačioje, taikoma bendroji nejautra, o po operacijos pacientėms tenka gulėti ligoninėje nuo 2 iki 5 dienų. Pilnas atsistatymas po histerektomijos užtrunka 6–8 savaites. Tuo tarpu gydant gimdos miomas minimaliai invaziniu būdu, pavyzdžiui, embolizuojant, atliekamas kelių milimetrų dūris kirkšnyje ir taikoma vietinė nejautra. Po procedūros pacientė gali grįžti namo per vieną ar dvi dienas bei greitai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Daugeliu atvejų minimaliai invazinės procedūros atliekamos ambulatoriškai arba reikalauja tik trumpalaikės hospitalizacijos. Tai yra mažesnė našta tiek gydymo įstaigai, tiek pacientui. Be to, tokios procedūros paprastai sukelia mažiau pooperacinio skausmo ir diskomforto“, – privalumus vardija gydytojas.
A. Afanasjevas taip pat akcentuoja, kadangi dauguma intervencinės radiologijos procedūrų atliekamos per mažus pjūvius, pacientai patiria mažesnę infekcijų, kraujavimo ir kitų komplikacijų riziką. Be to, dažnai nereikia bendros nejautros (narkozės), kas sumažina su anestezija susijusią riziką.
Radiologas paklaustas apie galimas komplikacijas po minimaliai invazinių procedūrų, atsako, kad jų pasitaiko rečiau nei po tradicinių chirurginių operacijų, tačiau jų visiškai išvengti neįmanoma: „Galimos komplikacijos yra kraujavimas, infekcijos, alerginė reakcija, trombozės rizika. Visos šios komplikacijos yra gerai žinomos gydytojams, jų valdymas yra standartizuotas, tad medicinos personalas procedūros metu jau būna pasirengęs jas spręsti. Pavyzdžiui, norint išvengti kraujavimo naudojamos pažangios radiologinės stebėjimo technologijos, kurios leidžia gydytojams tiksliai kontroliuoti kiekvieną intervencijos žingsnį. Jei kraujavimas vis dėlto įvyksta, jis dažniausiai sustabdomas vietiniu spaudimu arba papildomomis medicininėmis priemonėmis“.
Radiologijos ir dirbtinio intelekto susijungimas itin svarbus sudėtingų būklių gydyme
Į klausimą, kaip naujos technologijos, dirbtinis intelektas, pagerina tokių invazinių procedūrų tikslumą, A. Afanasjevas atsako, kad šiuolaikinėje intervencinėje radiologijoje dirbtinis intelektas (DI) atlieka užduotis, kurios žmogui būtų per sudėtingos ar neįmanomos, ir padeda procedūras pakelti į aukščiausią preciziškumo lygį.
„Šiuolaikinė radiologija su DI tampa svarbiu įrankiu sudėtingų būklių gydyme. Šios inovacijos suteikia gydytojams galimybę atlikti procedūras greičiau, saugiau ir patikimiau, taip pat maksimaliai individualizuoti atliekamą procedūrą pagal specifinę žmogaus kūno anatomiją. Itin reikšminga, kad tokia precizinė medicina atveria naujas galimybes kovoje su itin sudėtingais susirgimais. DI pagrindu veikiančios chirurginės navigacinės sistemos leidžia gydytojams itin preciziškai pozicionuoti adatą, nuspėti būsimo gydymo lauką, analizuoti darinių charakteristikas ir gydymo ribas trijose dimensijose bei realiu laiku įvertinti procedūros rezultatus operacinėje.
Šiuolaikinėje radiologijoje DI taip pat mažina žmogiškojo faktoriaus įtaką ir trumpina procedūrų laiką. Be to, virtualios realybės sprendimai, naudojami planuojant procedūras, leidžia prieš intervencijas atlikti operuojamo žmogaus anatomijos analizę, simuliuoti procedūrą ir numatyti galimus rezultatus, nekeliant jokios rizikos pacientui. DI realiu laiku stebi ir vertina paciento duomenis, procedūros tikslumą, taip užtikrindamas efektyvų gydymo rezultatą, mažindamas ir pakartotinų biopsijų skaičių“, – pastebi gydytojas radiologas.
Treniruotės turi didelę įtaką bendrai sveikatos būklei
Paklausus, kokią svarbą turi treniruotės moterims, siekiant subalansuoti hormonų lygį, „Impuls“ sporto klubo trenerė S. Poškuvienė atsako, kad treniruotės iš esmės turi labai didelę svarbą moters hormonų pusiausvyrai: „Fizinio krūvio metu aktyvuojasi tokie hormonai, kaip estrogenas ir progesteronas, ypač svarbu moterims, kurios patiria hormonų svyravimus menstruacijų ciklo metu, nuotaikos kaitas, nėštumo ir menopauzės metu.
Aerobinės ir jėgos treniruotės gali sumažinti estrogenų perteklių siejamą su krūties vėžiu. Sportuojant gerėja insulino pasisiavinimas,kas svarbu dabar kai daug moterų ir merginų serga policistinių kiaušidžių sindromu, ar diabetu. Vidutinio intensyvumo treniruotės mažina kortizolio hormono lygį, mažiau streso, geresnis miegas, bet ne per didelio intensyvumo, nes kitaip gali būti atvirkštinė reakcija. Endorfinų ir seratonino hormonų gamyba fizinės veiklos metu, kai po sporto jaučiastes daug geriau, laimingesni, geresnės nuotaikos. Sportas aktyvuoja ir skydliaukės veiklą, ypač svarbu sergant hipotiroze ir esant suletėjusiai medžiagų apykaitai“.
S. Poškuvienė sako, kad širdies veiklai gerinti priklausomai nuo amžiaus ir fiznio pasiruošimo tinka aktyvus vaikšiojimas, jei galite rinkites kalnuotas vietoves, kad gautų jėgos kojų raumenys ir širdis, turėsite intervalinį pasivaikščiojimą, taip pat tinka dviračio minimas, plaukimas. Rinkitės vidutinio intensyvumo treniruotes. O jei fizinis aktyvumas jus lydi seniai, drąsiai rinkites ir HIIT treniruotes, juk ten dirbsite vis tiek pagal savo pajėgumą ir visada galima dirbti lėčiau nei kiti.
Pratimai jaunesnėms ir vyresnėms moterims
Į klausimą, kokie pratimai yra rekomenduojami labiau jaunoms moterims, kurie - vyresnėms, kuo ir kodėl jie skiriasi, trenerė S. Poškuvienė atsako, kad jaunoms ar vyresnėms moterims pratimai gali nesiskirti, bet jų atikimo intensyvumas ar inventoriaus svoris gali skirtis.
Pasak trenerės, jaunesnėms gali būti aukšto intensyvumo HIIT treniruotės, jėgos treniruotės su sunkiais svoriais, šuoliukai, lankstumo ir mobilumo treniruotės. Jos didina ištvermę ir raumenų masę, kuri reikalinga medžiagų apykaitai, formuoja sveikus įpročius ir, aišku, ruošia kūną ateičiai.
Vyresnėms moterims, kurios jaunos nesportavo visada reikia pradėti nuo lengvesnių svorių ir atsižvelgiant individualiai svorį pamažu didinti. Tai – jėgos treniruotės, žemo intensyvumo kardio (vaikšiojimas, plaukimas, dviračio minimas). Funkciniai pratimai puikiai įjungia širdies darbą ir atkartoja kasdienį darbą, kai vienu metu atliekami keli veiksmai, pusiausvyros su kamuoliais, jogos, pilateso tam tikri pratimai gerinti koordinacijai ir mažinti kritimo riziką. Mobilumo ir lankstumo pratimai tinka sąnariams ir raumenų sustingimui mažinti“.
Pratimai padedantys stiprinti dubens dugno raumenis
Trenerė pastebi, kad dubens dugno pratimai labai svarbūs visuose moters gyvenimo etapuose. Žinoma, tai svarbu ne tik moterims, bet ir vyrams. Pilates treniruočių metu labai daug pratimų yra, kuriuose įtraukiamas dubens dugnas ir labai svarbu sąmoningai aktyvuoti ir suprasti kaip atlikti, nes nesupratus, galime atlikti judesį, bet iki galo naudos taip ir neturėti.
„Dubens dugno stiprinimas užtikrina šlapimo ir išmatų laikymą, kas labai svarbu yra po gimdymo, menopauzės ar per didelio spaudimo pilvo ertmėje. Svarbu gimdymo pasiruošimui ir atsigavimui, apsaugo nuo komplikacijų kaip plyšimas, o po gimdymo greičiau atsigaunama. Palaiko ir kūno stabilumą, nes dubens dugnas yra mūsų pagrindas kartu jungiantis korsetą (pilvo ir nugaros raumenis), o tada turime ir taisyklingą laikysena ir lengvą nugarą (be skausmų). Sumažina organų nusileidimo riziką, lytinė sveikata geresnė dėl stiprenių dubens dugno raumenų.
Daugumai moterų žinomi yra kėgelio pratimai, kai imituojamas šlapimo ir išmatų sulaikymas. Klubų kėlimas atsigulus ant žemės ir sulaikant dubens dugną (galite rasti pavadinimais hip bridge, glute brige). Įvairūs pratimai su giliu kvėpavimu neskubant be inventoriaus, galima su pilates kamuliuku tarp šlaunų ir išvepimo metu spauždiant kamuolį“, – sako S. Poškuvienė.
Sportas yra puikus geros emocinės būsenos užtaisas
Paklausus, kaip treniruotės gali padėti kovoti su stresu ir pagerinti emocinę gerovę, trenerė atsako: „Kaip kalbėjome apie hormonus, tai kortizolio hormono mažinimui puikus pasirinkimas ramesnės treniruotės kaip slow and strong pilates, BoodyBalance, tempimas ir mobilumas. Svarbu, kad treniruotė nebūtų intensyvi ir nepatirtumėte daugiau streso. Emocinę gerovę geriausia gerinti per sau mėgstamas veiklas, nusiraminimus, ar pasivaikčiojimas gryname ore, ar pokalbis su drauge, ar moterų susibūrimas, ar masažas, SPA procedūros. Bet sportas yra viena iš veiklų, kur bus naudinga ne tik emocijoms, bet ir fiziniam kūnui, o kai fizinis kūnas jausis kas kartą geriau ir emocijos bus geresnės“.
Trenerė atkreipia dėmesį, kad treniruotės veikia energijos lygį, nemigą ir nuovargį per fiziologinius, hormoninius ir psichologinius mechanizmus, o jie gerina ir fizinę ir emocinę būklę. Nuovargį mažiname per streso mažinimą, o fizinė veikla puikiai atpalaiduoja atitraukia nuo protinės veiklos, dėmesio koncentracia kitur, motyvacija geresnė, subalansuojame hormonus, kurie didina energijos lygį. Padidėja energijos lygis ir per kraujotakos gerinimą sporto metu, taip pat gerėja mitochondrijų aktyvumas, kurios atskaingos už energiją ląstelėse, stiprina širdies ir kraujagyslių veikla jėgos pratimų metu, kur energija vėliau labiau panaudojama ir ramybės metu. Miego kokybės gerinimas atiekant vidutinio intensyvumo mankštas, vaikščiojimas, plaukimas nuramina, mažėja kortizolio lygis, gaminasi seratoninas, kuris svarbus melatonino gamybai - miego hormonui. Reguliuojasi ir cirkadinis ritmas, ryte ar ankstyvą popietę atliekama treniruotė skatina vakare greičiau užmigti, pajausti nuovargį, o tai svarbu aksčiau nueiti miegoti ir atsistatyti kitai dienai.
S. Poškuvienė taip pat priduria, kad būtina atžvelgti ir į taisyklingą mitybą, nes gyvenimo tempas, ne tokia naudinga sveikatai pasiūla daro įtaką ir emocijoms, ir po to papuolama į užburtą ratą. Čia svarbu laiku suprasti, kas vyksta. Būtina į kasdienį mitybos racioną įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių, gerųjų angliavandenių, gerųjų riebalų tokių, kaip avokadai, ne per gausiai vartoti riešutus ir sėklas, riebią žuvį turėtume valgyti kelis kartus per savaitę, taip pat ankštines daržoves. Sportuojant reikia nepamiršti išgerti daugiau vendens ir jei galite vartoti elektriolitus, po treniruotės pasipildykite baltyminiu maistu ar baltymų kokteiliu, kas svarbu raumens atsigavimui ir tvirtumui.
Prisiruoškite treniruotis ir tikrai nesigailėsite
„Žmonėms sunkiausia prisiruošti sportuoti, bet imkite į parankę sporto draugę, bus kartu smagiau eiti, palaikyti vienai kitą. Pradėjusios sportuoti moterys tarsi pražįsta, paauga, pasitempia, jaučiasi stabilesnės, tvirtensnės, tiesesnės, nebejaučia nugaros skausmų, visada po treniruočių laimingesnės ir su šypsenomis atsisveikina iki kito karto. Nuolat lankant treniruotes pastebiu, kai kas nors dingsta kelioms treniruotėms ir tai būna ne treniruočių metimas, o atostogų išvykimas ir jos grįžta pasiilgusios mankštų“, – šypsosi trenerė.
Į klausimą, jei jau prisiruošei ateiti į treniruotę ir nelabai turi patirties, į ką atkreipti dėmes renkantis ką sportuoti, S. Poškuvienė pataria vis tik kreiptis į asmeninį trenerį, kuris paruoš tinkamai atlikti pratimus, turėsite tvirtą pratimų technikos pagrindą, sustiprinsite pagrindinę ašį (pilvo raumenys, nugaros - stabilumui) ir galėsite drąsiai eiti į treniruotes. „Jei asmeninis treneris jums netinkama opcija, rinkites lėto intensyvumo treniruotes, kurių metu įdėmiai klausykitės kiekvieno trenerio žodžio ir visada prieš prasidedant treniruotei prieikite prie trenerio ir pasakykite, kad esate naujokas, o pasibaigus treniruotei drąsiai klauskite kas buvo neaišku ir norite pasitikslinti, jis tikrai patars“.
Paklausus, kokios yra dažniausiai pasitaikančios moterų klaidos treniruojantis ir kaip jų nepdaryti, siekiant išvengti traumų ir pasiekti geriausius rezultatus, trenerė išskirčia keletą klaidų, tai yra netinkamas apšilimas, kuri veda prie galimų traumų: „ Aš mėgstu sakyti, geras apšilimas - jau garantuoja gerą treniruotę. Kita klaida – per daug kardio. Klaida manyti, kad kuo intensyviau tuo geriau, kuo daugiau išprakaituoji, tuo efektyviau, tikrai didelis NE. Kai būna daug kardio - prarandamas raumenų tonusas, jėga ir išvermė. Būtina subalansuoti su jėgos treniruotėmis. Netinkamas svorio pasirinkimas, per mažas - nėra rezultato tonuso, per didelis - traumos, kompenscijos kitais raumenimis neįdarbinant tikslingos grupės, įtampų atsiradimas . Per dažnas treniruočių lankymas nespėjant atsistatyti taip pat priskiriamos prie tų klaidų, nes neatsistačius, save tik eikvosime, ir rezultato taip pat neturėsime“.
