25 metus trukęs tyrimas tikrai paskatins atsigerti daugiau vandens
Pasak sertifikuotos vandens someljė ir šių metų ilgaamžiškumo konferencijos „Longevity“ pranešėjos Aistės Miliūtės, žmonės labai dažnai nesusimąsto, kad vanduo yra pirminis resursas žmogaus išgyvenimui, o taip pat ilgam ir kokybiškam gyvenimui: „Naujausi tyrimai rodo, kad gera hidratacija, t. y. pakankamas ne tik vandens, bet ir mineralų įsisavinimas turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimo trukmei ir ligoms, su kuriomis mes susiduriam. Šis tyrimas truko 25 metus, į jį įsitraukė 15 tūkst. žmonių ir buvo tirtas natrio serumo kiekis žmogaus kraujyje. Natris yra svarbiausias mineralas mūsų hidratacijai parodyti, būtent natris parodo, ar žmogus hidratuotas, t. y. ar turi pakankamai skysčių ir mineralų, ar ne. Buvo stebima, kaip natrio kiekis susijęs su mūsų ilgaamžiškumu, kaip skiriasi mūsų biologinis ir chronologinis amžius.
Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie yra nuolat dehidratuoti, t. y. jiems nuolat trūksta mineralų ir vandens, jaučiasi prasčiau daugybe požiūriu. Visų pirma, jų organizmas labiau linkęs kaupti vandenį, o mineralus jis pradeda imti iš kaulų, dantų, smegenų ir t.t. Taip pat tirštėja kraujas. Visa tai veda link to, kad ilgai besitęsianti dehidratacija biologinį amžių padaro didesnį už chronologinį. Kitaip tariant, ilgą laiką dehidratavęs žmogus pagal biologinius rodiklius sensta greičiau nei jam yra metų ir tikimybė dėl dehidratacijos pasenti anksčiau išauga net 50 proc.“, – tyrimo rezultatais dalinasi A. Miliūtė.
Tuo tarpu kalbant apie insulto riziką, kraujagyslių ir širdies ligas, diabetą ir senatvinę dimensiją, Alzheimerį, pasak pašnekovės, tikimybė su tokiomis diagnozės susidurti dėl nuolatinės ir ilgos dehidratacijos, padidėja 64 procentais.
Dehidratacija veikia ištvermę, nuotaiką ir net gebėjimą susikaupti
Tai – tik vienas iš daugybės tyrimų, pasaulyje atliktų, siekiant išsiaiškinti vandens vartojimo svarbą ir dehidratacijos žalą. Dar 2012-aisiais tyrimas, paskelbtas „Journal of the American College of Nutrition“, išaiškino, kaip dehidratacija veikia kognityvines funkcijas ir bendrą savijautą. Tyrime dalyvavę suaugę respondentai buvo padalyti į dvi grupes: viena grupė buvo hidratavusi, o kita patyrė nedidelį skysčių trūkumą. Nustatyta, kad dalyviai, patyrę vos 1–2 proc. dehidratacijos, pranešė apie padidėjusį nuovargį, dirglumą ir sumažėjusias atminties galimybes. Jie taip pat turėjo sunkumų atlikdami užduotis, reikalaujančias dėmesio ir greito reagavimo. Dehidratacija buvo susijusi su neigiamais nuotaikos pokyčiais, tokiais kaip nerimas ir depresija. Gerai hidratuoti dalyviai pranešė apie geresnę nuotaiką ir didesnį energijos lygį.
Vandens įtaką psichikos sveikatai patvirtinta ir 2023-iųjų tyrime, publikuotame „Frontiers in Psychology“. Respondentai buvo padalinti į dvi grupes: viena grupė gėrė rekomenduojamą vandens kiekį, o kita buvo dehidratuota. Tyrėjai naudojo įvairius psichologinius testus, kad įvertintų dalyvių nuotaiką, energijos lygį ir kognityvines funkcijas. Tyrimo metu pastebėta, kad respondentai, patyrę dehidrataciją, dažniau pranešė apie neigiamus emocinius simptomus – nerimą, dirglumą ir nuovargį. Tai rodo, kad net nedidelis skysčių trūkumas gali turėti neigiamą poveikį psichinei savijautai. Be to, tiriamieji, kurie nebuvo pakankamai hidratavę, turėjo sunkumų atlikdami užduotis, reikalaujančias didesnio koncentracijos lygio.
Tais pačiais 2023-iaisis „Journal of Sports Sciences“ publikuotas tyrimas aiškiai parodė, kad net 1–2 proc. dehidratacija gali sumažinti sportinį efektyvumą. Tyrime dalyvavo sportininkai, kurie atliko intensyvias treniruotes, ir buvo nustatyta, kad hidratacija pagerino jų ištvermę.
Kitas tyrimas, 2022-aisiais publikuotas mokslinių tyrimų žurnale „Obesity“, atskleidė, kad žmonės, kurie geria vandens prieš valgį, gali suvartoti mažiau kalorijų ir numesti svorio. Taip pat nustatyta, kad vanduo gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą. „European Journal of Clinical Nutrition“ publikuoti tyrimai parodė, kad pakankamas vandens vartojimas gali palengvinti ne tik virškinimą, bet ir sumažinti vidurių užkietėjimo riziką. „American Journal of Kidney Diseases“ aprašytas tyrimas atskleidė, kad tinkamas vandens vartojimas gali padėti išvengti inkstų akmenų susidarymo ir pagerinti inkstų funkciją. Galiausiai, tyrimas, skelbtas „Hypertension“ leidinyje, nustatė koreliaciją tarp vandens suvartojimo ir sumažėjusio sistolinio kraujo spaudimo.
„Dehidratacija tikrai yra didžiulis priešas mūsų ilgaamžiškumui. Ir nors dažnai sakoma gerti arbatas ar kitus skysčius, iš tiesų reikia mineralų ir dėl to būtina gerti mineralinį vandenį, kuris rehidratuotų, nes hidratacija svarbi ne tik dėl vandens, bet ir dėl mineralų“, – tikina A. Miliūtė. Pašnekovės teigimu, nepakankamas vandens suvartojimas – labai dažna bėda, o žmogaus organizmas ilgainiui prisitaiko prie tokio ydingo ritmo. Tuomet žmogus gyvena toliau, tačiau visi jo organai „dėvisi“ žymiai greičiau nei turėtų, mat didelę organizmo dalį sudaro būtent vanduo, o jo ir reikalingų mineralų nepapildant pakankamai, šios atsargos imamos iš gyvybiškai svarbių organizmo vietų, todėl dažni dehidratacijos požymiai yra staiga atsiradę sąnarių, galvos skausmai ir pan.
Vienos rūšies vandens pataria negerti: jis tinka dušo kabinos stiklui, o ne žmogaus organizmui
Kalbant apie būtino išgerti per parą vandens kiekį, A. Miliūtės teigimu, bendrinis skaičiavimas yra 30 ml. mineralinio vandens 1 kilogramui kūno masės. „Laukti troškulio tikrai nereikia, tai yra mitas. Troškulį turi tik dvi žmonių grupės – vaikai, nes juos saugo pati gamta, ir žindančios mamos“, – sako pašnekovė ir priduria, kad kitos žmonių grupės, kai jau junta tai, ką identifikuoja kaip troškulio jausmą, iš tiesų jaučia organizmo dehidratacijos simptomus. Vandens gėrimas, anot ekspertės, yra įprotis, kurį reikia paprasčiausiai išsiugdyti. Kuomet žmogui trūksta vandens – dažnai jis gali tai maišyti su alkio jausmu, o tuomet kyla noras nuolat užkandžiauti.
Ar vandens gali būti per daug? Anot vandens someljė, natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėjos A. Miliūtės, yra tikimybė apsinuodyti vandeniu, išgėrus jo itin didelį kiekį, jei geriamas filtruotas, liaudyje vadinamas minkštintas vanduo. Šiuolaikiniuose namuose itin populiaru įsirengti vandens filtravimo sistemas, kurios iš vandens pašalina jį kietinančias medžiagas – mineralus. Tai – nuostabus dalykas mūsų kranams ir dušo kabinoms, mat toks vanduo nepalieka kalių nuosėdų, bet, pasak A. Miliūtės, žmogaus organizmui šis vanduo – toli gražu ne dovanėlė.
„Sportuojant, po pirties ar kitomis aplinkybėmis išgeriant didelį kiekį tokio vandens, organizme sukuriamas taip vadinamas elektrolitų disbalansas. Amerikoje ir Azijoje, kur žmonės nėra tokie laimingi kaip mes, turintys natūralų mineralinį vandenį, yra atvejų, kur apsinuodijama nuo tokio filtruoto vandens, nes yra per daug praskiedžiami organizme esantys mineralai. Filtruoto vandens mineralizacija yra mažesnė nei mūsų kūno mineralizacija“, – procesą, kuris ilgainiui kenkia žmogaus organizmui, nupasakoja A. Miliūtė.
Anot pašnekovės, jei filtruotas vanduo geriamas retai ir mažais kiekiais – didelės žalos organizmui jis nedaro, tačiau nuolatinis tokio „išminkštinto“ vandens gėrimas po kelių ar keliolikos metų gali išties pasijausti, nes būtini mineralai iš mūsų kūno yra palaipsniui „išplaunami“.
„Vandens kietumą duoda magnis ir kalcis. Mūsų Vilniaus vandenys iš tiesų turi nemažai magnio ir kalcio, tad krano vanduo tikrai yra puikus. Vienintelis dalykas – jis apdirbtas cheminėmis medžiagomis. Kai kam nepatinka tas skonis, vanduo turi priemaišų, sieros, tačiau jis turi ir reikalingų mineralų. Tuo tarpu kai vanduo yra perfiltruojamas – dažniausiai iš jo išimamas magnis, kalcis, natris ir kalis. Tai yra, galima sakyti, esminiai mineralai. <...>
Tokio vandens išgerti vieną ar dvi stiklines – viskas gerai, tačiau nuolatinis tokio vandens gėrimas, ypač sporto metu arba su alkoholiu, su kava, kurie ir taip išvaro mineralus – tai gali iš tiesų atsiliepti ir kaulams, ir dantims, mineralai „išplaunami“ iš mūsų gyvybinių funkcijų, smegenų. Mūsų kūne nėra distiliuotas vanduo. Mūsų kūne yra mineralinis vanduo ir mums reikia pildyti jo resursus. Tad filtruotas vanduo yra gerai virduliui, kavos aparatui skalbimo mašinoms bei kranams, bet ne mūsų organizmui. <…> Izraelyje, kur geriama ypač daug filtruoto vandens, neseniai išėjo tyrimas, kad tokio vandens gėrimas skatina demenciją ir Alzheimerį. Kol esi jaunas – tu nejauti, nes turi labai didelį vandens resursą kūne, tačiau vėliau pasijaučia“, – tikina pašnekovė ir filtruotą vandenį vadina „vilku avies kailyje“. Regis, viskas gerai, išvalytas puikus vanduo, tačiau jį geri ir pamažu dehidratuoji, nes vanduo iš tiesų skirtas pernešti ląstelių „trąšas“ – mineralus, o jei šie vandenyje išvalyti, tuomet vanduo ne tik neduoda nieko naudingo, bet dar ir išplauna tai, ką organizme jau turėjote.
Stalo, šaltinio, mineralinis ir gazuotas – kokie esminiai skirtumai
Kalbant apie vandens temperatūrą, geriausia, anot A. Miliūtės, gerti tokios temperatūros vandenį, kokia temperatūra vyrauja aplinkoje, kurioje tuo metu būnate. Taip mineralai, esantys vandenyje, įsisavinami lengviausiai ir šitai įrodo su ląstelėmis atlikti tyrimai.
Tuo tarpu, renkantis tarp gazuoto ir negazuoto vandens, pašnekovė pabrėžia esminį dalyką – gazuoto vandens siejimas su celiulitu yra mitas.
„CO2 dujos egzistuoja mūsų atmosferoje, mes su jomis susiduriame ir tie burbuliukai yra iš esmės tas pats. Reikia būti atviriems – gazuotas vanduo visada bus rūgštinis, nes tie burbuliukai yra rūgštis, kuria prisotinamas mineralinis vanduo. Taigi, norintiems šarminio vandens, gazuotas vanduo netiks. Tačiau kas su burbuliukais yra gerai – burbuliukai yra katalizatorius ir jis pagreitina mineralų, esančių vandenyje, įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl burbuliukai siejami su celiulitu. Burbuliukų mes labai dažnai randame limonaduose, kuriuose yra ir pilna cukraus. Burbuliukai pagreitina cukraus įsisavinimą, o šis „nusėda“ į celiulitą. Taigi, patys burbuliukai nėra atsakingi už celiulitą, tačiau jie iš tiesų pagreitina medžiagų, esančių gėrime, įsisavinimą – tiek naudingų, tiek ir nenaudingų“, – tikina pašnekovė. Gazuotas vanduo, anot jos, padeda virškinimui ir greičiau sukuria sotumo jausmą, todėl šiek tiek saugo mus nuo persivalgymo.
Galiausiai, parduotuvėje, žiūrėdami į vandens butelius, galite matyti tris užrašus – stalo vanduo, šaltinio vanduo ir mineralinis vanduo. Kuo šios trys rūšys iš esmės skiriasi ir kuri mūsų sveikatai – palankiausia?
„Žiūrint pagal kategorijas, tai stalo vanduo yra žemiausios kategorijos. Tai dažnai yra filtruotas vanduo, paimtas iš krano, išfiltruotas, jį apdirbant galima naudoti chemiją, dezinfekuoti. Vidurinės kategorijos yra šaltinio vanduo. Šaltinio vandenį taip pat galima dezinfekuoti, mineralų kiekis šaltinio vandenyje gali svyruoti. Ir aukščiausia kategorija yra mineralinis vanduo. Jis labai griežtai reglamentuojamas. Natūralus mineralinis vanduo yra pririštas prie prekės ženklo ir prie gręžinio, turi būti išpilstomas ten, kur išgaunamas. Visa gamykla statoma prie to gręžinio ir galima naudoti vandenį tik iš to konkretaus gręžinio. Mineralinė tokio vandens sudėtis negali svyruoti ir šio vandens negalima niekaip apdoroti, apdirbti chemija“, – skirtumus išryškina A. Miliūtė, o daugiau apie vandenį, jo vartojimo svarbą ir ryšį su ilgaamžiškumu ekspertė pasakos „Longevity“ konferencijoje jau spalio 23 dieną.