„Kelioninę“ kalbą moka puikiai
Ilgą laiką vyresnioji karta Lietuvoje rusų kalba kalbėjo idealiai, o štai anglų kalba buvo ta, kuria susikalbėti jiems kildavo sunkumų. Pasak E. Kesylienės, 2022-aisiais atliktas „EF English Proficiency Index“ tyrimas rodo, kad situacija šalyje keičiasi. Tyrimo duomenimis, lietuvių, kuriems virš 40 metų, anglų kalbos žinios vertinamos kaip vidutinės. To paties tyrimo duomenys rodo, kad pagal anglų kalbos žinojimą Lietuva yra 19-oje vietoje iš 111 šalių pasaulyje, 20-oje – Europos Sąjungoje.
„Žinia gera – žmonės mokosi ir tą kalbą išmoksta. Rusų kalbą mes išmokome gatvėje, neturėjome kito pasirinkimo, toks buvo mūsų gyvenimo būdas. Dabar vyresnio amžiaus žmonės mokosi anglų kalbos, turbūt, dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – tam, kad susikalbėtų su anūkais, kurie nekalba lietuviškai. Antroji – tam, kad jie savo kasdienybėje galėtų laisvai naudoti įvairias technologines priemones. Niekas nebekvestionuoja reikia, ar nereikia. Anglų kalba šiandien yra nebe užsienio kalba – tai yra įrankis bet kokiai veiklai. Ją turime mokėti, norėdami veikti šiuolaikinėje visuomenėje“, – aiškina ji.
Vis dėlto, kaip teigia ji, kalbininkai situaciją vertina šiek tiek kitaip. Anot pašnekovės, kai sklandžia anglų kalba reikia parašyti profesionalų tekstą darbovietėje ar moksleiviui baigti vidurinę, rašant kokybišką rašinį su argumentuotai išdėstytomis mintimis – pasimato, koks iš tiesų yra kalbos žinojimo lygis.
„Lietuviai labai gerai žino tą „kelioninę“ anglų kalbą – kiek jiems reikia, tiek kasdienybėje susikalba. Tačiau profesiniame ir akademiniame lygmenyje to nepakanka – reikia tikrai daugiau: suprasti kalbos niuansus, panaudoti įdomesnius išsireiškimus, gebėti argumentuoti, o tai reiškia – ir mąstyti ta kalba. Pavyzdžiui, IT specialistai savo profesinę kalbą ir savo profesinius terminus žino puikiai, bet jiems trūksta socialinių įgūdžių, bendravimo būtent anglų kalba, kad jie galėtų nueiti į restoraną su kolegomis pabendrauti, pasikeisti rimtesne nuomone.
Įvairių kitų profesijų atstovai labai dažnai turi reikiamą šnekamąją kalbą, bet jeigu reikia pasisakyti rimčiau konferencijoje, paruošti gerą pristatymą, tada prasideda įvairūs sunkumai, kuriuos mes kalbininkai puikiai sugebame užpildyti mokymų būdu ir parodydami gerą praktiką. Technologijos šioje vietoje mums labai padeda, nes tai yra puiki erdvė parodyti žmogui, kaip jis turėtų kalbėti ir ką jis gali padaryti, kad to išmoktų.
„Auburn University“ Jungtinėse Amerikos Valstijose nurodė 25 priežastis, kodėl verta mokytis užsienio kalbos. Tarp kitko, kūrybiškumas, analitiniai sugebėjimai – štai, ką lavina užsienio kalbos mokymasis. Mokytis užsienio kalbų tikrai reikia, jau nekalbant apie naudą atminčiai ir pažinimui, tolerancijos lavinimui, pasaulėžiūros plėtrai“, – teigia E. Kesylienė.
Technologijos – pagelbės ar pakenks?
Vis sparčiau pritaikant dirbtinį intelektą (DI) įvairiose srityse, ne išimtis ir DI paremti kalbos įrankiai, kurie padeda ne tik išversti mums nesuprantamas kalbas, gali vos per kelias minutes sugeneruoti sklandų tekstą, atsakyti į kone visus užduodamus klausimus, bet ir padeda sparčiau ir efektyviau išmokti užsienio kalbų. Kaip teigia E. Kesylienė, būtent pastaroji šių įrankių funkcija yra didžiulė pagalba mokymosi procese, kuris DI dėka gali būti labiau personalizuotas.
„Tarkime, jeigu jūs laikote kažkokį užsienio kalbos egzaminą arba žinių patikrinimo testą, tai sistema, kuri paremta DI algoritmu, labai greitai atpažįsta, kur jūsų stipriosios ir silpnosios pusės, atitinkamai formuluoja klausimus ir labai greitai atranda atsakymą, kuriose vietose jums dar reikėtų tobulinti žinias. Bet didysis klausimas mums kalbininkams – ar tos technologijos sugebės visiškai pakeisti tradicinį mokymą? Kol kas per 30 metų dėstymo nemačiau nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad jis naudodamasis tik technologijomis išmoko užsienio kalbą ir dabar laisvai bendrauja.
Tai turbūt neįmanoma, nes tikslas yra bendrauti ir susikalbėti ne su technologijomis, o mums dviese suprasti vienas kitą. Todėl mes turime bendrauti. Ir sakyčiau, kad šiandien visi sutinkame, jog negalime nuneigti DI svarbos – tai yra tikrai labai svarbios technologijos, kurios mums padės geriau mokytis ir įsisavinti medžiagą, bet tai yra tik priemonė ir ji, turbūt, liks tik priemone, nes galutinis tikslas yra bendravimas ir tą geriausiai padeda įtvirtinti būtent specialistai mokytojai“, – aiškina pašnekovė.
Iššūkiai lietuvių kalbai
Keičiasi tendencijos ne tik mokantis kalbų, bet ir jas vartojant kasdienybėje. Vis sparčiau anglų kalbai įsitvirtinant pasaulyje, jaunoji Z karta kaip mat šią kalbą pradeda vartoti net ir tada, kai bendrauja lietuviškai. Kitaip tariant, bendraudami su bendraamžiais sakiniuose jie nevengia įterpti angliškus žodžius, kuria naujadarus, daugėja ir anglicizmų.
„Labai norėčiau pasakyti jums, kad tikrai neturėsime neigiamų pasekmių, bet, matyt, gyvenimas yra toks, kad jaunimas šiandien dažnai naudoja anglų kalbą ne todėl, jog jie neranda atitikmens savo gimtąja kalba, bet dažnai tai yra tiesiog tam tikras būdas išsiskirti, atrodyti gudriau, kitaip ir panašiai, tai čia, sakyčiau, gal yra kiti – psichologiniai – aspektai“, – svarsto E. Kesylienė.
Kita vertus, specialistė pastebi, kad geriausiai savo gimtąją kalbą išmokstame tada, kai mokomės užsienio kalbų – pradedame atrasti skirtumus, suvokti turtą, kurį turime.
„Tai ką daryti su jaunimu? Turbūt turime priimti juos tokius, kokie jie yra, bet nenustoti skatinti kalbėti gimtąja kalba. Jeigu mes esame tarp žmonių, kurie kalba lietuvių kalba, kodėl mes dabar lietuviškoje aplinkoje turėtume naudoti tuos angliškus žodžius? Mes galime ir lietuviškai susikalbėti“, – sako ji.
Geroji žinia, anot E. Kesylienės yra ir ta, kad turime vis daugiau besimokančių lietuvių kalbos.
„Jeigu manęs šiandien paklaustumėte, kokia yra antroji užsienio kalba, kurią mokome mes, atsakyčiau, kad tai yra lietuvių. Ir tuo labai džiaugiamės – tikrai į Lietuvą atvažiuoja daug užsieniečių, ne tik ukrainiečiai ir rusakalbiai, bet įvairiausių tautybių žmonės, kurie mokosi lietuvių kalbos. Tai manau, kad ir jaunimas tikrai ne tik atras užsienio kalbų privalumus, bet ir grįš prie savo gimtosios kalbos“, – pokalbį užbaigia ji.