Į klausimą, kiek realiai yra ryšio tarp maitinimosi ir ilgų gyvenimo metų, A. Samulis atsako, kad tikslią procentinę išraišką, kuri apibūdintų ryšį tarp maitinimosi ir ilgų gyvenimo metų, nurodyti būtų labai sudėtinga, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip genetika, gyvenimo būdas, fizinė veikla ar aplinkos veiksniai. Tačiau tyrimai rodo, kad mityba turi reikšmingą įtaką bendrai sveikatai ir gyvenimo trukmei.
Pavyzdžiui, dietos, turinčios daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų ir mažai apdorotų maisto produktų, dažnai yra siejamos su ilgesniu gyvenimo trukme ir mažesniu chroniškų ligų, tokių kaip širdies ligos ar diabetas, rizika. Priešingai, mityba, turinti daug pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų, gali padidinti šių ligų riziką ir sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Genetika lemia 10-20% ilgaamžiškumo
„Ilgaamžiškumas yra sudėtingas procesas, kuriame dera daug veiksnių, įskaitant gyvenimo būdą, aplinką ir genetinius faktorius. Nors sveika mityba, fizinė veikla ir vengimas žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, gali žymiai pagerinti bendrą sveikatą ir padidinti gyvenimo trukmę, genetika taip pat turi svarbų vaidmenį'“, – pastebi ilgaamžiškumo entuziastas.
Pasak pašnekovo, tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali sudaryti 10-20% ilgaamžiškumo. Tam tikros genų variacijos gali būti susijusios su organizmo gebėjimu kovoti su ligomis, metabolizmu ir senėjimu.
„Svarbu paminėti, kad ilgaamžiškumą lemia daugelis genų, o ne vienas konkretus. Net ir turint gerus genetinius polinkius, nesveikas gyvenimo būdas gali sumažinti gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali sukelti sveikatos problemų, nepriklausomai nuo genetikos.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip gyvenamoji vieta, socialinė aplinka, stresas ir prieiga prie sveikatos priežiūros, taip pat gali turėti didelės įtakos ilgaamžiškumui.
Labiau išimtis iš taisyklės būtų žmonės, vedantys nesveiką gyvenimo būdą ir gyvena ilgai, dažnai taip yra dėl tam tikrų genetinių faktorių, kurie gali padėti jiems atsispirti ligoms arba efektyviau reaguoti į stresą. Taip pat yra žmonių, kurie gyvena labai sveikai, bet vis tiek miršta jauni dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų, kurie gali būti nepriklausomi nuo jų gyvenimo būdo“, – sako A. Samulis.
Štai ką valgo ilgiausiai gyvenantys žmonės
Ilgaamžiškumo entuziastas sako, kad ilgiausiai gyvenančių žmonių mitybos įpročiai dažnai turi bendrų bruožų, kurie gali prisidėti prie jų ilgaamžiškumo.
Pasaulyje yra keletas regionų, vadinamų „mėlynosios zonos“ (Blue Zones), kuriose žmonės gyvena ilgiau nei vidutinė pasaulio gyventojų dalis. Šiose zonose, pavyzdžiui, Okinavoje (Japonija), Sardinijoje (Italija), Ikaria (Graikija), Nikojai (Kosta Rika) ir Loma Lindo (Kalifornija, JAV), pastebimos tam tikros bendros mitybos tendencijos. Dauguma ilgaamžių žmonių valgo gausiai vaisių ir daržovių, kurie yra kupini vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
Minėtose mėlynosiose zonose žmonės vartoja mažiau raudonos mėsos, kai kurie renkasi žuvį arba paukštieną kaip baltymų šaltinį. Taip pat mažai vartoja pridėtinio cukraus ir perdirbtų maisto produktų. Pupelės ir ankštinės kultūros yra svarbus baltymų šaltinis daugelyje mėlynųjų zonų, o jų vartojimas gali būti susijęs su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata.
„Labai įdomus ir mane žavintis faktas yra tai, kad mityba kartu veikia ir kaip socialinė veikla. Ilgaamžiai žmonės dažnai valgo su šeima ir draugais, kas prisideda ir prie psichologinės gerovės. Mėlynųjų zonų gyventojų mitybos įpročiai gali būti įkvėpimas tiems, kurie siekia sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo. Mėlynųjų zonų gyventojai dažnai valgo mažesnes porcijas ir praktikuoja ribotą valgymą, kad išvengtų persivalgymo. Pavyzdžiui, Okinavoje yra tradicija „hara hachi bu“, kuri reiškia sustoti valgyti, kai jaučiatės 80% sotūs“, – pavyzdžius pateikia A. Samulis.
Pats renkasi nevalgyti mėsos
Į klausimą, kaip jis pats maitinasi, pašnekovas atsako, kad grįžęs iš Kosta Rikos, šių metų pavasarį, pastebėjęs vietinių žmonių mitybos įpročius buvo įkvėptas pabandyti vartoti kuo mažiau mėsos. Nuo to laiko kai tik gali pasirinkti, renkasi nevalgyti mėsos gaminių dėl labai paprastos priežasties: suvalgęs mėsos jaučiasi apsunkęs ir mieguistas.
„Šiuo metu vystau didelį, su ilgaamžiškumu susijusį projektą, kuriam reikalinga skirti labai daug energijos ir priimti daug svarbių sprendimų, tad vaikščioti apsnūdus nesinori. Aš kaip ir daugelis, eksperimentuoju ir tikiu, jog ilgaamžiškumas yra labai personalizuotas reikalas. Nėra, bent kol kas, vienos piliulės kuri išspręstų visas bėdas, viskas veikia kaip sudėtingas algoritmas apjungiantis daugumą jau mano paminėtų veiksnių, tai yra genetika, gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai“, – sako A. Samulis.
Ką turėtume valgyti ir ko ne gyvendami Lietuvoje
Paklausus, ko mes turėtume daugiau valgyti ir ko ne, ilgaamžiškumo ekspertas sako, kad turėtume stengtis savo kasdieniame mitybos racione vartoti įvairių spalvų vaisius ir daržoves, kas yra puikus vitaminų, mineralų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis. Rinkitės pilno grūdo duoną, grūdus (pvz., avižas, rudus ryžius, kviečius), kurie yra geresnis skaidulų ir maistingųjų medžiagų šaltinis nei baltieji, perdirbti produktai. Pupelės, lęšiai ir žirniai yra puikūs baltymų šaltiniai ir prisideda prie geros virškinimo sistemos.
Valgykite žuvį bent kelis kartus per savaitę. Rekomenduojamos riebios žuvys, tokios kaip lašiša ar skumbrė, kurios yra turtingos omega-3. Įtraukite nedidelį kiekį riešutų ir sėklų, kurie yra sveikų riebalų, baltymų ir skaidulų šaltinis.
„Reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose yra daug pridėtinio cukraus, druskos ir konservantų. Tai apima greitą maistą, užkandžius ir gaiviuosius gėrimus. Ribokite raudonos mėsos, ypač perdirbtos mėsos, tai yra dešrų, dešrelių vartojimą, nes tai gali būti susiję su padidėjusia ligų rizika. Venkite saldžių gazuotų gėrimų ir sulčių, kuriuose yra daug pridėtinio cukraus. Vartokite alkoholį saikingai, jei apskritai geriate. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Gerkite pakankamai vandens, kad išlaikytumėte organizmo hidrataciją. Derinkite sveiką mitybą su reguliaria fizine veikla, kad palaikytumėte gerą bendrą sveikatą.
llgaamžiškumas yra sudėtinga sąveika tarp genetikos, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių. Nors genetika gali turėti didelę įtaką, sveika mityba ir gyvenimo būdas yra svarbūs aspektai, galintys padėti pasiekti geresnę sveikatą ir ilgesnį gyvenimą“, – neabejoja A. Samulis.
Vidutiniškai žmogus per metus suvartoja apie 80 kg mėsos
„XIX a pradžioje prancūzų teisininkas savo leidinyje rašė: „Pasakyk, ką valgai, aš pasakysiu, kas esi“. Šis posakis buvo analizuojamas ir XIX a viduryje jis buvo aiškinamas, kad maistas, kurį žmogus valgo turi įtakos savijautai ir sveikatai. Mitybos pasirinkimas absoliučiai įtakoja mūsų sveikatą, sveikesnės mitybos pasirinkimas gali įtakoti ir lėtinių ligų, kaip diabetas, širdies ligų ar vėžio rizikos mažinimą. Reikia pripažinti, kad širdies ligos, diabetas bei vėžys yra vienos iš didžiausią mirtingumą sukeliančių lėtinių ligų“, – sako Vilma Kapočienė, Nestlé Baltics maisto kategorijos verslo vadovė.
Viena iš pagrindinių priežasčių, įtakojančių anksčiau paminėtas ligas, pasak įmonės atstovės, yra per didelis mėsos ar mėsos gaminių suvartojimas: „Jei labiau įsigilinsime į Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) kvietimą atkreipti dėmesį į palankesnę mitybą, pastebėsime, kad rekomendacija apima kasdienį vaisių, daržovių suvartojimo didinimą, cukraus ar druskos kiekio mažinimą. Noriu akcentuoti, kad mūsų šalyje vidutiniškai vienas statistinis gyventojas suvartoja daugiau nei 80 kg mėsos per metus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šį skaičių mažinti daugiau nei 50 procentų“.
Pasak pašnekovės, PSO atlikti tyrimai rodo, jog didesnis vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su mažesne širdies ligų ir insulto rizika: „Taip pat teko skaityti tiek Harvardo, tiek Kembridžo universitetų atliktas studijas dėl augalinės mitybos teigiamo poveikio sveikatai ir daugelis iš jų pažymi, kad augalinė mityba daro palankesnį poveikį sveikatai. Verta paminėti, jog daržovėse gausu ląstelienos, vitaminų bei mineralų, antioksidantų, padedančių stiprinti mūsų organizmo imuninę sistemą“.
V. Kapočienė sako, kad jų įmonė skatina vartotojus valgyti kuo daugiau augalinio maisto. Jau daugiau nei 35-ius metus prekinis ženklas „Garden Gourmet“ kviečia vartotojus paragauti augalines mėsos alternatyvas.
„Siūlome paragauti veganiškų kukuliukų, šnitzelio, burgerio paplotėlių, kitose šalyse siūlome alternatyvas ne tik mėsai, bet ir žuviai, pavyzdžiui, tunui ar krevetėms. Mūsų šalyje augalinės kilmės mėsos pakaitalai yra vis dar mažai žinomas segmentas, tačiau vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Olandija šis produktų segmentas yra populiarus. Vartotojai noriai keičia mėsos gaminius augalinės kilmės produktais. Išbandykite „Garden Gourmet“ patiekalus, kuriuos galima įsigyti šalies prekybos tinkluose“, – nuoširdžiai kviečia V. Kapočienė.
