R. Mardosienė teigia, kad šiandien daliai moterų žodis „hormonai“ asocijuojasi tik su lytiniais hormonais ir sudėtingu priešmenstruaciniu ar menopauzės laikotarpiu. Iš tiesų, hormonai atsakingi už daugelį organizmo funkcijų – nuo medžiagų apykaitos, nuotaikos iki reprodukcijos ar augimo. Todėl hormonų balansas – tai vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių, darančių įtaką mūsų svoriui, apetitui, nuotaikai ir net intelektui.
„Natūralūs hormonų svyravimai žmogaus organizme – įprastas reiškinys. Jie gali pasireikšti moterims menopauzės, žindymo ar nėštumo metu. Tačiau šiandien hormonų disbalansą vis dažniau gali lemti tam tikri kasdieniai įpročiai – per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas, griežtos dietos, netinkamai sudėliotas dienos režimas, ilgalaikis miego trūkumas. Taip pat didelis emocinis ar fizinis krūvis, nerimas, stresas“, – sako R. Mardosienė.
Kokie požymiai išduoda apie galimą hormonų disbalansą?
Net ir nedidelis hormonų disbalansas gali turėti reikšmingų ir rimtų pasekmių visam kūnui ir sveikatai. Specialistė išskiria penkis pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, galinčius įspėti apie sutrikusią hormonų pusiausvyrą.
Odos ir plaukų problemos. Sausi, ploni ir trapūs plaukai gali signalizuoti apie skydliaukės hormonų pusiausvyros sutrikimą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tokius ženklus kaip nuolatiniai odos bėrimai, sausėjimas, niežėjimas.
PMS simptomai. Nors hormonų lygis natūraliai svyruoja viso menstruacijų ciklo metu, itin didelis nerimas, jautrumas, stiprus mėšlungis – tai ženklai, kurie gali reikšti hormonų disbalansą. Estrogenų ir testosterono pokyčiai taip pat gali lemti ovuliacijos sutrikimus ir nereguliarias menstruacijas.
Naktinis prakaitavimas ir miego sutrikimai. Žemas estrogenų kiekis paprastai sukelia naktinį prakaitavimą bei padidėjusį nerimą. Šie veiksniai gali turėti neigiamą įtaką miego kokybei.
Svorio svyravimai. Hormonai atlieka svarbų vaidmenį apetito ir sotumo jausmo kontrolėje. Jei jūsų antinksčių hormonai išsibalansavę, kūnas skatinamas kaupti riebalus. Svoris gali kisti ir dėl sutrikusios kasos hormonų gamybos, padidėjusio atsparumo insulinui.
Virškinimo, nuotaikos ar dėmesio koncentracijos problemos. Tokie simptomai gali būti ženklas, kad jūsų organizme yra didesnis nei įprasta kortizolio – streso hormono – kiekis. Tai gali sukelti atminties ir dėmesio sutrikimus, lemti padidėjusį nerimą, irzlumą. Jei dėl streso antinksčiai nuolat gamina per daug kortizolio, gali sutrikti ir virškinimo sistemos veikla.
Kas gali padėti atstatyti hormonų pusiausvyrą? 5 svarbiausi įpročiai
„Kai kurie organizmo siunčiami signalai nebūtinai reiškia hormonų disbalansą, todėl kiekvienu atveju pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirtų reikiamus tyrimus. Jeigu nėra diagnozuojama organizmo būklė, kurią būtina gydyti vaistais, galima sau padėti ir hormonus subalansuoti koreguojant gyvenimo būdą“, – pataria farmacininkė.
Anot R. Mardosienės, tam tikrų natūralių fiziologinių pokyčių gyvenime nesukontroliuosime, tačiau išsiugdyti naujus įpročius – galime kiekvienas. Nuo ko pradėti?
1. Daugiau judėti
Pravartu pradėti nuo nedidelių pokyčių, pavyzdžiui, aktyvesnės fizinės veiklos. Sportas skatina endorfinų – nuotaiką pakeliančių medžiagų – gamybą. Tai gali padėti grąžinti hormonų pusiausvyrą organizme.
2. Peržiūrėti mitybos režimą
Svarbu nepamiršti pilnavertės ir subalansuotos mitybos, kuri vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant hormonų balansą organizme.
„Peržvelkite savo mitybos įpročius ir atsisakykite arba sumažinkite pridėtinio cukraus vartojimą. Cukrus gali sutrikdyti vieno svarbiausio organizmo hormonų – insulino – gamybą. Dažnas cukraus vartojimas gali išbalansuoti ir jūsų žarnyno mikrobiotą. Kai taip nutinka, sutrinka ir hormonų pusiausvyra. Jeigu norisi kažko saldaus, verčiau pasmaguriaukite vaisiais, juoduoju šokoladu. O žarnyno veiklą subalansuokite vartodami raugintus maisto produktus – kefyrą, raugintus kopūstus, natūralų jogurtą. Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, galite papildomai vartoti gerųjų bakterijų preparatus – probiotikus arba probiotikus su prebiotikais “, – sako specialistė.
R. Mardosienė teigia, kad jūsų mityboje turėtų netrūkti ir gerųjų riebalų. Kai organizmas susiduria su jų trūkumu, sumažėja estrogenų ir progesterono gamyba. Todėl pravartu į savo valgiaraštį įtraukti tokių produktų kaip riešutai, sėklos, avokadai ir kiaušiniai. Pastarieji organizmą papildys ir baltymais, kurie suteikia organizmui aminorūgščių, būtinų hormonų gamybai. Jų gausu mėsoje ir pieno produktuose, taip pat tokiose grūdinėse kultūrose kaip bolivinė balanda arba grikiai.
3. Papildyti organizmą būtinais mikroelementais
Svarbu aprūpinti organizmą medžiagomis, reikšmingomis normaliai hormonų pusiausvyrai.
„Nepamirškite ir mikroelementų, ypač – seleno, kuris atlieka svarbų vaidmenį hormonų reguliavimo procesuose. Dėl jo trūkumo gali sutrikti skydliaukės hormonų pusiausvyra. Seleno gausu braziliškuose riešutuose, sardinėse, krevetėse, varškėje. Svarbus ir magnis, kurio yra moliūgų ir ispaninio šalavijo sėklose, migdoluose, špinatuose. Skydliaukės hormonų veiklai taip pat reikalingas jodas. Jo rasite jūros dumbliuose, joduotoje druskoje. Pravartu atkreipti dėmesį ir į Vitamino D trūkumą, kuris gali sukelti estrogenų disbalansą. Geriausias vitamino D šaltinis – riebi žuvis. Joje gausu ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda gaminti hormonus, atsakingus už kraujo krešėjimą, uždegimą ir reprodukciją. Jų taip pat yra austrėse, ikruose ir linų sėmenyse“, – teigia R. Mardosienė.
Anot specialistės, su maistu gali būti sudėtinga gauti pakankamą reikalingų medžiagų kiekį, todėl atlikus reikiamus kraujo tyrimus ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku galima papildomai vartoti maisto papildus, skirtus hormonų pusiausvyrai subalansuoti.
4. Pasitelkti į pagalbą žolinius preparatus
Šalia būtiniausių mikroelementų, vitaminų pravartu atkreipti dėmesį ir į žolinius preparatus, galinčius pagerinti endokrinininių liaukų veiklą ir koreguojančius hormonų kiekį organizme.
„Moterų lytiniams hormonams teigiamą įtaką gali turėti skaistminiai, nakvišos. Pravartu atkreipti dėmesį ir į augalus adaptogenus, kurie gali padėti organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų. Pavyzdžiui, ašvaganda – tai augalas, kuris ypač naudingas skydliaukės ir lytinių hormonų balansui atstatyti“, – sako farmacininkė.
Jeigu dvejojate, kokie preparatai ar maisto papildai jums tinkami, ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų, galite nemokamai pasikonsultuoti su vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.
5. Mokytis atsipalaiduoti
Anot farmacininkės, svarbu mokytis atsipalaiduoti – medituoti, giliai kvėpuoti ir pakankamai ilsėtis. Tai gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio gamybą organizme.
