Kas tai yra menopauzė?
Menopauzė tai retrospektyviai nustatyta paskutinių menstruacijų data, praėjus 12 mėn., kai nėra kitų patologinių ar fiziologinių menstruacijų išnykimo priežasčių. Menopauzinė pereiga – tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių veiklai pasibaigia menstruacijos. Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos žymaus susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo ir hormonų sintezės žymaus sutrikimo. Išsivysčiusi moteriškų hormonų estrogenų stoka sukelia menopauzinio sindromo simptomus.
Kokio amžiaus moterims prasideda menopauzė?
Menopauzė įvyksta 45-55 m. amžiuje. Daugumoje šalių amžiaus vidurkis – 51,4 m. Menopauzės laikas susijęs su paveldėtais genais ir gyvensena. Svarbi mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, aplinkos kenksmingi faktoriai, persirgtos ligos, chirurginis, spindulinis gydymas ir chemoterapija.
Kokio simptomai byloja apie prasidedančią menopauzę?
Menopauzinio sindromo simptomai yra įvairūs, iš viso jų suskaičiuojama apie trisdešimt penkis ir
visi jie susiję su moteriško hormono estradiolio stoka. Priklausomai nuo to, kada jie atsiranda, simptomai skiriami į ankstyvuosius (vazomotoriniai ir psichologiniai), tarpinius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji vazomotoriniai simptomai (karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, galvos skausmai ir svaigimas, nualpimas, kraujospūdžio kitimai, šalčio krėtimas) nustatomi 80 proc. klimakterinio amžiaus moterų ir vidutiniškai tęsiasi apie 7 metus. Ankstyvieji psichologiniai simptomai (depresija, dirglumas, mieguistumas, nemiga, sutrikusi atmintis, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, sumažėjęs lytinis potraukis, agorafobija, panikos priepuoliai) taip pat yra susiję su estradiolio stoka.
Atrofinis makšties uždegimas, sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai, odos senėjimas, kaulų, raumenų, sąnarių skausmai – tai tarpiniai simptomai, susiję su šlapimo ir lytinių organų senėjimu ir jungiamojo audinio atrofija. Jie diagnozuojami apie 45 proc. pomenopauzinio tarpsnio moterų ir dažniausiai atsiranda 3-5 pomenopauziniais metais. Estrogenų stoka sukelia odos plonėjimą, raukšlėjimąsi ir gleivinių atrofiją, mažėja raumenų masė, silpnėja jų tonusas, vyksta riebalinė degeneracija, sutrinka inervacija. Mažėja kolageno, fibroelastino sintezė, hialurono rūgšties koncentracija jungiamajame audinyje.
Vėlyvųjų simptomų grupei priklauso osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) bei senatvinė silpnaprotystė. Moterų sergamumas ŠKL padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės. Tai yra tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio stoka kraujyje, nes estrogenai turi širdį ir kraujagysles apsaugantį poveikį. Jie yra antioksidantai, kalcio kanalų blokatoriai, teigiamai veikia riebalų apykaitą, mažindami aterosklerozės vystymosi riziką. Estradiolis mažina kraujagyslių tonusą, atpalaiduoja spazmą.
Vienas iš simptomų mažinimo būdų – menopauzinė hormonų terapija. Kas tai ir kokiais mitais apipintas šis simptomų mažinimo būdas?
Lytiniai hormonai yra patys efektyviausi, koreguojant pomenopauzinius simptomus. Remiantis
sveiku protu, elementaria logika ir pagrindiniu farmakologiniu principu – teisingiausia gydymui skirti estradiolį, nes tik jo stoka ir sukelia visus aukščiau minėtus menopauzinio sindromo simptomus.
Dvi didžiausios kontraversijos, siejamos su menopauzine hormonų terapija, yra širdies ir kraujagyslių ligos bei krūties vėžys. Būtent šios dvi problemos labiausiai jaudina gydytojus, ketinančius skirti menopauzinę hormonų terapiją, ir moteris, nusprendusias vartoti lytinius hormonus. Vieno didžiausių atsitiktinės atrankos, placebo kontroliuojamų tyrimų, Women‘s health initiative study (WHIs) rezultatų duomenimis, skiriant sudėtinę estrogeninę–progestageninę pomenopauzinę hormonų terapiją, nežymiai padidėjo infarkto ir insulto bei invazinio krūties vėžio rizika, nors bendras mirštamumas nuo visų priežasčių šioje grupėje sumažėjo. Šį tyrimo dalis po 5 metų buvo nutraukta. Tačiau buvo tęsiama kita tyrimo šaka, skiriant grynus konjuguotus estrogenus moterims, kurioms buvo pašalinta gimda, ir rezultatai buvo kontraversiški. Paaiškėjo, jog tiek širdies ligų, tiek ir krūties vėžio rizika nepadidėjo – netgi sumažėjo. Pradėjus į tai gilintis, paaiškėjo tam tikrų tyrimo spragų. Moterų, dalyvavusių šiame tyrime, vidutinis amžius buvo daugiau nei 63 metai. Menopauzinę hormonų terapiją (MHT) moterims, sulaukusioms daugiau nei 60 metų, nerekomenduojama pradėti. Kita vertus, tyrimo dalyvėms buvo skiriamos santykinai didelės estrogeninių preparatų dozės ir estrogeninis preparatas buvo ne estradiolis, moters estrogenas, bet konjuguoti estrogenai, nėščios kumelės estrogenai, kurie buvo gaminami iš šlapimo. Pagal šiuolaikinės farmakologijos reikalavimus – nė vienas vaistas neturi būti gaminamas iš kokių nors išskyrų – šlapimo, išmatų ar lavonų audinių. Be to, šių konjuguotų estrogenų sudėtis nėra visiškai ištirta, pilnai neišaiškintas jų poveikis moteriai. Dar vienas dėmesio vertas aspektas – moterims, kurioms nepašalinta gimda, gimdos gleivinės apsaugai buvo skiriamas progestagenas medroksiprogesterono acetatas derinyje su konjuguotu estrogenu, pasižymintis ne tik stipriu gestageniniu, bet ir silpnu androgeniniu ir gliukokortikoidiniu efektu bei nepalankiu metaboliniu poveikiu. Šios priežastys galėjo būti susijusios su širdies ligų ir krūties vėžio rizikos padidėjimu.
Krūties vėžys iš tiesų yra polietiologinė liga, kuri yra susijusi ir su genų mutacijomis. Nuo pirmos vėžinės ląstelės atsiradimo iki 1 cm kliniškai diagnozuojamo krūties naviko vidutiniškai praeina apie 10 metų. Minėtas tyrimas tęsėsi apie 5 metus. Gali būti, kad į jį pateko moterys, kurios jau sirgo subklinikiniu krūties vėžiu, ir galbūt menopauzinė hormonų terapija paskatino naviko vystymąsi.
Naujausi tyrimai parodė, kad anksti pradėta menopauzinė hormonų terapija nedidina krūties vėžio rizikos bei sumažina širdies ir kraujagyslių ligų ir mirties nuo visų priežasčių riziką.
Kokių dar problemų gali sukelti hormonų terapija?
Kita įvardijama problema – giliųjų venų trombozė, kurios riziką gali padidinti pomenopauzinių hormonų vartojimas. Tyrimų analizės rodo, kad transderminė estrogenų terapija, naudojant purškalą, pleistrą arba gelį, t. y., estradiolį įsisavinant ne tabletėmis per burną, bet per odą, menopauzinė hormonų terapija yra saugesnė ne tik giliųjų venų trombozės, bet širdies ir kraujagyslių ligų atžvilgiu. Minėtų formų hormoniniai preparatai artimesni moters organizmo fiziologijai ir turi mažesnį poveikį kepenims, dėl to mažiau sintezuojama krešumo ir uždegiminių faktorių, kurie susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis. Taigi, šiandien moterims, kurioms pašalinta gimda, saugiausia naudoti transderminę estrogenų terapiją, o kurioms nepašalinta – transderminę hormonų terapiją derinant su hormonine spirale arba geriamuoju progesteronu, jo analogais.
Tai purškiamas estrogenas yra tinkamesnis?
Estradiolio skyrimo būdai yra keli: injekcinis, tabletinis, transderminis ir makštinis. Vartojant purškalą veikliosios medžiagos sankaupa susidaro odoje, po to palaipsniui išsiskiria į kraujotaką ir pasiekia audinių receptorius. Šis estrogeno patekimo į organizmą būdas yra fiziologiškesnis, labiau atitinkantis jo išsiskyrimą iš kiaušidžių.
Kokie yra kiti simptomų palengvinimo būdai?
Rekomenduojama sumažinti arba visai atsisakyti alkoholio ir gėrimų turinčių savo sudėtyje kofeino. Jie gali provokuoti karščio bangas. Labai ribotas efektyvumas gydant fitoestrogenais, homeopatija, polivitaminais ir kitais alternatyviais gydymo būdais. Fitoestrogenai, kitaip tariant augalų moteriški hormonai, yra nesteroidinės struktūros biologiškai veikliosios medžiagos, kurių yra beveik visuose augaluose, daugiau sojų pupelėse, raudonųjų dobilų žieduose. Tai izoflavonai, prenilflavonoidai, kumestanai ir lignanai, kurių estrogeninis poveikis moteriai yra gana silpnas, netgi kai kurie veikia kaip antiestrogenai, todėl jie visiškai pakeisti natūralių moteriškųjų lytinių hormonų dažniausiai negali. Tyrimais įrodyta, kad homeopatinių vaistų poveikis prilygsta placebui. Be abejo, polivitaminai nepalengvina menopauzės sukeltų problemų.
O gal užtenka propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kad menopauzė negąsdintų?
Menopauzinio sindromo simptomų korekcijai neturi didesnės įtakos sveika gyvensena, nors ji
rekomenduojama pomenopauzės tarpsnio moterims. Sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas,
tinkamas darbo ir poilsio režimas turi įtakos gerai sveikatai.