Menopauzė – moters gyvenimo tarpsnis, kai išnyksta menstruacijos, ji diagnozuojama, kai menstruacijų nebūna metus. Pasak gydytojos, menopauzės pradžia priklauso nuo daugybės faktorių tokių kaip paveldimumas, rasė, ligos ir dar daugybės kitų. Lietuvoje menopauzės pradžios vidurkis yra 51-eri. „Jei šeimos moterims menopauzė prasidėjo žymiai anksčiau ar vėliau nei Lietuvos vidurkis, tikėtina, kad taip nutiks ir jums“, – pastebi I. Žeimė.
Gydytoja paaiškina, kad menopauzė prasideda, kai kiaušidės nebegamina estrogenų ir progesterono, nuo kurių priklauso moters reprodukcinė funkcija, jie taip pat pasižymi kraujagyslių apsaugine funkcija nuo aterosklerozės, saugo kaulinį audinį nuo išretėjimo, mažina cholesterolio kiekį, gerina atmintį, be to šių hormonų receptorių yra makšties prieangyje, makštyje, šlaplėje, krūtyse ir kitur.
„Kadangi nuo 40-ies šių hormonų palaipsniui mažėja, menopauzės simptomų gali atsirasti ir dar esant menstruacijoms. Menopauzės pradžią gali signalizuoti menstruacijų ciklo sutrikimai, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, irzlumas, svorio prieaugis. Simptomai ypač ryškūs, kai menopauzė įvyksta staiga, pavyzdžiui, po kiaušidžių pašalinimo operacijos, spindulinio gydymo, chemoterapijos“, – sako gydytoja.
Nerimą keliantys pokyčiai
Akušerė-ginekologė pastebi, kad menopauzės pradžioje moteris labai kelia nerimą kūno ir savijautos pokyčiai.
„Moterys jaudinasi dėl svorio prieaugio, plaukuotumo pokyčių, greito senėjimo, prakaitavimo ir netikėtų karščio bangų. Su laiku šie simptomai stabilizuojasi, lengvėja arba išmokstama juos kontroliuoti, tačiau atsiranda naujų simptomų. Dažniausiai 2–3 menopauzės metais prasideda makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, šlapimo nelaikymas“, – moterims nerimą keliančius simptomus vardija gydytoja.
Tiesa, anot I. Žeimės, vaisingumo praradimas moteris dažniau džiugina, nes nebereikia nėštumo planavimo priemonių, šiuolaikinės moterys moteriškumą labiau sieja su savo vidine savijauta ir išore, savo kūno kontrole, jaunatviška išvaizda.
Gydytoja akcentuoja, kad svarbu savalaikė simptomų kontrolė, nes galinčių padėti priemonių tikrai yra, svarbu tik nekentėti nemalonių pojūčių ir konsultuotis. Pasak ginekologės, karščio bangų, dirglumo ir miego sutrikimų gydymui pasitelkiami fitoestrogenai, žoliniai preparatai, menopauzinė hormonų terapija, antidepresantai, selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai ir kitos priemonės.
„Fitoestrogenų (sojų izoflavonų ir kitų) vartojimas pagrįstas panašia į moteriškus lytinius hormonus struktūra, nors nėra galutinai įrodytas ir poveikis vertinamas, kaip nedidelis, tačiau tai Lietuvos moterų dažnai pasirenkamas kelias, ypač tų, kurios vengia arba negali vartoti hormoninių preparatų. Svarbu rinktis Lietuvos vaistinėse parduodamus preparatus, o ne parsisiųstus ir neaiškių užsienio pardavėjų. Retai, bet gali pasitaikyt staigaus kepenų nepakankamumo atvejų vartojant tokius preparatus. Efektyviai pastaruosius simptomus malšina hormoninis gydymas. Svarbu pasitarti su savo ginekologu dėl hormonų vartojimo menopauzės periodu, kad jis būtų savalaikis ir saugus“, – pastebi ji.
Kaip išsaugoti patrauklumą?
Nors atėjus menopauzei dažnai nerimaujama, ar pavyks išsaugoti patrauklumą, gydytoja patikina, kad tam tereikia skirti dėmesio.
„Ruoštis menopauzei reikia visą gyvenimą. Pastebima, kad lengvesni menopauzės simptomai būna normalios kūno masės moterims. Sumažinti jos simptomus padeda reguliarus sportas, meditacinės terapijos, tokie gyvenimo būdo pokyčiai, kaip miegojimas vėsioje aplinkoje, alkoholio, nikotino, kofeino vengimas, reguliarūs lytiniai santykiai, sveika mityba, lėtinių ligų kontrolė“, – naudingus pokyčius vardija gydytoja.
Papildomą dėmesį savo savijautai reikėtų skirti sergant lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, mažakraujystė, cukrinis diabetas siejami su didesniu plaukų slinkimu, prastesniu odos elastingumu, greitesniu odos senėjimu ypač menopauzės metu. Siekiant palaikyti gerą savijautą, gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio skirti mitybai, vartoti pakankamai geležies, folio rūgšties, kurios palaiko hemoglobino sintezę, taip pat magnio, jodo, niacino padedančių palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Su menopauzės metu prasidėjusiais išvaizdos pokyčiai kovoti padeda ir tam tikrų vitaminų ir mineralų užtikrinimas mityboje. Gydytoja patikslina, kad odos senėjimą stabdyti padeda antioksidantai – selenas, vitaminas E, C. Pastarasis vitaminas dalyvauja kolageno sintezėje, nuo jo priklauso odos elastingumas, taip pat naudingas vitaminas A, padedantis palaikyti gerą odos būklę.
Plaukams naudingi biotinas, cinkas, selenas, todėl svarbu jų pakankamai gauti su maistu ar vartojant papildus. Gydytoja ginekologė I. Žeimė pabrėžia, kad menopauzės periodu ypač svarbu, kad netrūktų kalcio ir vitamino D, kurie svarbūs normaliai kaulų būklei palaikyti.
Abejojant, ar mityba visavertė, verta apsvarstyti ir vartoti vitaminų kompleksus, kurie skirti moterims menopauzės periodu. Vienas iš subalansuotų maisto papildų kompleksiniam mitybos papildymui šiuo periodu yra „Menopace“, jo galima rasti kelių skirtingų sudėčių, tačiau visos jos pritaikytos moters organizmo poreikiams menopauzės periodu.
Šiuo laikotarpiu ypač svarbus kompleksinis dėmesys savijautai, todėl naudinga rinktis vitaminų ir mikroelementų kompleksus. Tokių maisto papildų sudėtyje verta atkreipti dėmesį į šalavijų ekstraktą, padedantį kovoti su karščio bangomis, linų lignanus, kurie gali būti naudingi reguliuojant hormonų veiklą. Maisto papildų kompleksai menopauzės metu ne tik naudingas, bet ir patogus pasirinkimas moterims.
Menopauzės periodu nereikėtų pamiršti pasirūpinti ir priemonėmis, kurios skirtos makšties sausumui gydyti. Gydytoja paaiškina, kad tam naudojami drėkinantys geliai, žvakutės, hormonų kremai ir žvakutės, PRP terapija, plačiai taikomas lazerinis gydymas, kuris gerina makšties kraujotaką, skatina kolageno, elastino sintezę, didina drėgmę ir elastingumą, taip pat naudojamas ir šlapimo nelaikymo gydymui.
Gydytoja akušerė-ginekologė primena, kad menopauzės laikotarpiu svarbu kartą per metus apsilankyti pas ginekologą dėl onkologinių ligų profilaktikos, aptarti menopauzės simptomų kontrolę, prireikus laiku koreguoti gydymą.