Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Sonata Kliokmanienė sako, kad kone pusei pacienčių liga nepasireiškia jokiais simptomais, o kitoms atsiradę ligos požymiai gali trukdyti mėgautis gyvenimu. Tiesa, abiem atvejais į ligą nereiktų numoti ranka – negydoma ji gali sukelti ir vaisingumo sutrikimų, ir mažakraujystę.
Simptomų gali ir nebūti
Gydytoja pasakoja, kad miomų atsiradimas siejamas su lytinių hormonų veikla. Dažniausiai šie navikai (augliai) formuojasi 30–50 metų moterims, tačiau pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai gana didelės miomos randamos ir jaunoms iki 25–30 metų moterims, o efektyvių ir moksliškai pagrįstų profilaktikos priemonių, kaip išvengti gimdos miomų, nėra.
„Svarbu paminėti, kad šie navikai retai tampa piktybiniais, o per menopauzę sumažėja. Nors liga ganėtinai dažna, neretai sergančiosioms nesukelia jokių nemalonių simptomų – net iki 50 proc. moterų jokių nepatogumų nejaučia. Simptomai priklauso nuo miomos vietos ir dydžio. Dažniausiai pasitaiko prailgėjusios ir gausios mėnesinės. Jei miomos dydis viršija 6 cm, ji gali pradėti spausti mažojo dubens organus ir venas, tapti venų ligų mažajame dubenyje bei kojose priežastimi“, – sako. S. Kliokmanienė.
Anot jos, miomos taip pat gali spausti gretimus organus. Pavyzdžiui, priekinėje gimdos sienoje atsiradusi mioma gali spausti šlapimo pūslę, dėl to moterį ima varginti dažnas šlapinimasis, staigus noras šlapintis. Jei mioma išsivysto užpakalinėje gimdos dalyje, ji gali sukelti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą. Pastebėta, kad didelės miomos didina pilvo apimtį – tokiais atvejais moteris pati gali apsičiuopti darinį pilvo apatinėje dalyje.
„Atsiradus bent vienam iš simptomų, tokių kaip gausios mėnesinės, dėl kurių vėliau atsiranda mažakraujystė, kraujavimas tarp mėnesinių, spaudimo jausmas mažajame dubenyje, pilvo apimties didėjimas, nevaisingumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimas, skausmas strėnų srityje, pilvo maudimas – būtina apsilankyti pas gydytoją. Visi minėti simptomai gali kenkti gyvenimo kokybei“, – tikina akušerė-ginekologė.
Gali sukelti nevaisingumą
Nors dažniausiai rimtos rizikos moters sveikatai gimdos miomos nesukelia, jos gali tapti nevaisingumo priežastimi, rašoma pranešime spaudai. S. Kliokmanienė sako, kad gimdos kampe išsivysčiusi mioma gali užspausti kiaušintakius ir taip sutrikdyti jų veiklą.
„Tam tikrose vietose atsiradusios miomos gali iki 3 kartų sumažinti moters tikimybę pastoti. Vis dėlto, dažnai net ir esant kelioms miomoms, moters vaisingumas yra nesutrikęs. Ūmus pačios gimdos miomos kraujotakos sutrikimas gali sukelti maudžiančio pobūdžio skausmą pilvo apatinėje dalyje. Gimdos miomos gali būti vėlyvo nėštumo nutrūkimo ir priešlaikinio gimdymo priežastimi“, – perspėja gydytoja.
Ji sako, kad gimdos mioma diagnozuojama įvertinus pacientės nusiskundimus, ligos eigą, remiantis nuodugnia apžiūra, ginekologiniu tyrimu, ultragarsiniu tyrimu: „Išklausęs jūsų nusiskundimus, ligos eigą, apžiūrėjęs ir atlikęs ultragarsinį tyrimą, gydytojas galės nustatyti miomos dydį ir vietą. Esant gausioms menstruacijoms taip pat galima atlikti laboratorinius tyrimus mažakraujystės įvertinimui, paskirti tinkamą gydymą.“
Operacija nebūtina
Pasak S. Kliokmanienės, dar visai neseniai vienas populiariausių ir dažniausių gydymo būdų buvo miomos pašalinimas kartu su gimda. Tačiau tobulėjant medicinos galimybėms, šiandien gydymas tapo modernesnis.
„Miomos dažniausiai gydomos operaciniu būdu. Pastaruoju metu vis dažniau taikomas konservatyvus gydymas, išsaugantis moters vaisingumą. Šalinama tik mioma, o tik tuo atveju, kai miomos apimtis labai didelė – šalinama kartu su gimda. Taip išsaugojamas moters vaisingumas, moteriškumas“, – pasakoja specialistė.
Ginekologė sako, kad jei mioma moteriai nesukelia jokių rūpesčių ar simptomų, neblogina gyvenimo kokybės, užtenka ligą stebėti pas ginekologą apsilankant vieną kartą per metus ir atliekant reikiamus tyrimus. Tuomet operacija reikalinga tik pradėjus varginti simptomams ar miomai labai padidėjus. Moteriai prieš operaciją paaiškinamos visos galimos komplikacijos, operacijos rizika.
„Operacijos paprastai atliekamos per minimalius pjūvius arba per makštį, labai retais atvejais reikalingas didesnis pjūvis. Taikomi ir konservatyvūs gydymo būdai, pavyzdžiui, gimdos arterijos užblokavimas, tačiau tai daroma gana retai. Kitas būdas – medikamentinis, tačiau jis vienas problemos neišsprendžia. Vaistai pacientei skiriami prieš operaciją, jais siekiama sumažinti miomos apimtį, sustabdyti arba sumažinti kraujavimą ir padidinti eritrocitų skaičių kraujyje. Šis vaistas veikia keisdamas natūralaus organizmo hormono veiklą“, – teigia akušerė-ginekologė S. Kliokmanienė.