Dažnai pasireiškia po gimdymo ir postmenopauzės metu
„Šlapimo nelaikymas yra didelė problema, kuri vargina daug moterų, bet dalis iš jų to nepripažįsta. O priežasčių yra daug – nuo anatominių iki funkcinių ir tokių, kurios praeina greitai – laikotarpis po gimdymo, įvairios infekcijos, kurias galima pagydyti nebūtinai invazinėmis procedūromis. Tačiau reikia žinoti ir atskirti, kada šlapimo nelaikymas yra laikinas nepatogumas, o kada tai jau rimta problema, vedanti komplikacijų link“, – pranešime žiniasklaidai atkreipė dėmesį „Nordclinic“ gydytoja akušerė ginekologė Nerėta Riaukienė.
Kokie pagrindiniai simptomai? Šlapimo nelaikymas skirstomas į „įtampos“ (kai fizinis judėjimas daro spaudimą šlapimo pūslei, tad šlapimo nelaikymas gali pasireikšti čiaudėjant, sportuojant, keliant sunkius daiktus), „skubos“ (dirglioji šlapimo pūslė), mišrų (įtampos ir skubos) ir funkcinį (dažniausiai po traumų). Moterys įprastai kenčia dėl dirglios šlapimo pūslės, kai tokią būklę išprovokuoja gimdymas, fizinis krūvis, ginekologinės operacijos, traumos po gimdymų, raumenų silpnumas dėl amžiaus, po menopauzės, prieš menopauzę, stuburo patologijos.
Dar viena itin ryški grupė, kai pasireiškia šlapimo nelaikymas, yra postmenopauzė (etapas, kuris prasideda išnykus menstruacijoms ir trunka visą likusį gyvenimą), nes suplonėja makšties gleivinė, leidžiasi dubens dugnas. Po gimdymo moterys taip pat skundžiasi dėl diskomforto, ypač jei buvo daugiau nei vienas gimdymas, traumos, plyšimai.
Simptomai, kurių neįmanoma ignoruoti
Pasak gydytojos akušerės ginekologės N. Riaukienės, šlapimo nelaikymo simptomų ignoruoti neįmanoma, nes diskomfortas sujaukia kasdienybę, sutrikdo poilsį. Pacientės įprastai skundžiasi dažnu šlapinimusi, kėlimusi naktį arba šlapimo nesulaikymu fizinio krūvio metu, čiaudint, kosint, juokiantis, jaučia dažną poreikį šlapintis, lyg pūslė nėra visiškai tuščia ir po nuėjimo į tualetą netrukus vėl reikia pakartoti veiksmą.
Nors kalbėti apie tai nėra malonu, visgi, pasak akušerės ginekologės N. Riaukienės, tai labai neigiamai paveikia moters gyvenimo kokybę, kasdien sekina, todėl būtina ieškoti pagalbos. Tačiau moterys kompleksuoja, delsia kreiptis, nors kai kuriais atvejais gydymo eiga yra trumpa, svarbiausia išsiaiškinti tikslią priežastį.
„Pirmasis žingsnis yra surinkti anamnezę, atlikti papildomus tyrimus, kad būtų aiški tiksli priežastis, taip pat išsiaiškinti, ar nėra infekcijos, kuri gali daryti įtaką. Tuomet parinkti tinkamiausią gydymo planą – neinvazinį arba invazinį, tiksliau – konservatyvų, operacinį, užpildų arba kompleksinį“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė N. Riaukienė.
Dažnai po konservatyvaus ar operacinio gydymo kaip papildoma priemonė makšties gleivinei gali būti naudojami PRP užpildai (paciento kraujo plazma su trombocitais) arba jų kombinacija su hialurono rūgštimi suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę siekiant sudrėkinti, atgaivinti, sustiprinti struktūrą, šlaplės anatomiją, o tai daro įtaką šlapimo nelaikymo kontrolei, prevencijai, bendrai geresnei moters savijautai ir seksualiniam gyvenimui.
Kaip dar moteris gali sau padėti?
Siekiant išvengti bei užtikrinti šlapimo nelaikymo prevenciją, itin svarbu skirti kokybiško laiko sau – fiziškai judėti, ypač stiprinti dubens raumenis. Daugelis pratimų įvardijami kaip Kėgelio pratimai yra naudingi, nes padeda ne tik stiprinti kūną, bet ir sąmoningai kontroliuoti šlapinimąsi. Pilateso mankšta taip pat gali būti efektyvi, nes stiprina pagrindinius raumenis, o tai naudinga esant streso šlapimo nelaikymui. Ne mažiau svarbu alkoholio ir kofeino kontrolė, sveika mityba, vengiant rūgštaus maisto, nes jis gali sudirginti šlapimo pūslę ir paūminti simptomus.
„Pats svarbiausias dalykas yra nekentėti ir nebandyti ignoruoti simptomų, nes jie yra labai nemalonūs. Kartais pakanka trumpo gydymo, kad moteris vėl galėtų pilnavertiškai džiaugtis gyvenimu“, – akcentavo gydytoja akušerė ginekologė Nerėta Riaukienė.