„Maždaug ketvirtadalis moterų, nepriklausomai nuo amžiaus, seksą įvertino kaip labai svarbų jų gyvenime“, – sako tyrimui vadovavusi mokslų daktarė Holly Thomas. Darbas pristatytas kasmetiniame Šiaurės Amerikos menopauzės tyrimų forume.
„Tyrimas parodė, kad pakankamai daug vyresnių moterų labai vertina sekso svarbą, ir tai nėra nenormalu“, – sako Pitsburgo universitete dirbanti mokslininkė.
„Jeigu moteris nebijo kalbėtis su savo parteriu ir stengiasi, kad jų seksualinis gyvenimas būtų pilnavertis ir teikiantis džiaugsmą bei malonumą, tuomet didesnė tikimybė, kad seksas jai bus ne mažiau svarbus ir vyresniame amžiuje“, – akcentuoja tyrimo autorė.
„Tai gana nauja įžvalga, kad net ketvirtadalis moterų ne tik užsiima seksu, bet ir pripažįsta jo svarbą savo gyvenime. Tokie tyrimai suteikia labai svarbios informacijos gydytojams, kurie iki tol neretai vadovavosi įsitikinimu, kad brandesnio amžiaus moterims seksualinis gyvenimas neberūpi“, – gautas išvadas pakomentavo su tyrimu nesusijusi NAMS medicinos reikalų vadovė mokslų daktarė Stephanie Faubion.
Paneigtas mitas
Tiesa ta, kad seniau atlikti tyrimai leido nustatyti, kad, bėgant metams, moterys praranda susidomėjimą seksu. Dabar moterų sveikatos specialistai tvirtina, kad tokie senamadiški teiginiai neatitinka realybės, su kuria jiems tenka susidurti.
„Keli anksčiau atlikti tyrimai kėlė hipotezę, kad susidomėjimas seksu ir geismas su metais mažėja, ir kad visos moterys su metais praranda norą užsiimti meilės žaidimais. Iš savo pacienčių patirties regiu visai kitokį vaizdą“, – tikina H. Thomas.
Viena iš problemų ta, kad praeityje, tiriant moters seksualinį aktyvumą, ekspertai analizei pasitelkdavo konkretų momentą jos gyvenime ir vėliau lygindavo su kitais, ištrauktais iš ateinančių dešimtmečių konteksto. „Tokio tipo tyrimai parodo tik vidutines reikšmes. Kai vertini dalykus pagal vidutines reikšmes, susidaro klaidingas įspūdis, kad visi gyvena pagal daugmaž tokį patį šabloną“, – aiškina H. Thomas. Anot tyrimui vadovavusios mokslo daktarės, šis darbas ypatingas tuo, jog ekspertai galėjo sekti konkrečios moters geismo trajektoriją laike.
„Norėjome pasitelkti kitokį metodą ir pasižiūrėti, ar tikrai realybė skiriasi nuo teorinių išvedžiojimų. Analizuodami tas trajektorijas, pamatėme, kad labai daug moterų eina keliu, apie kurį prieš tai praktiškai nebuvo nekalbama“, – džiaugiasi tyrimo autorė.
Skirtingi požiūriai į seksą
Tyrimas, kuri metu buvo analizuojami duomenys iš valstybinio masto tyrimo SWAN arba Visos šalies moterų sveikatos tyrimo, padėjo įvardyti tris atskiras tendencijas, kaip moterys vertina sekso svarbą savo gyvenime. Maždaug ketvirtadalis moterų (28 proc.) pateko į tradicinio mąstymo šiuo klausimu kategoriją – gyvenimui persiritus į antrąją pusę, seksas jų gyvenime tapo nebe toks svarbus.
Nepaisant to, dar ketvirtadalis moterų įvardijo priešingai. Maždaug 27 proc. moterų patikino, kad seksas joms svarbus tiek penktame, tiek šeštame, tiek septintame gyvenimo dešimtmečiais, o tai paneigia nusistovėjusį įsitikinimą, kad senstant moterims seksas tampa nebeįdomus.
„Žinoma, tas seksas visai kitoks. Kai tau keturiasdešimt, seksas ne toks, koks buvo, kai buvai dvidešimties. O kai tau šešiasdešimt, jis kitoks nei keturiasdešimties. Sulaukus aštuoniasdešimtis, jis ne toks, koks buvo, kai buvai šešiasdešimties. Neabejotinai tenka prisitaikyti, nes organizmas kinta, tačiau iš esmės sveikata nesiskundžiantys ir kokybiškus santykius su antra puse turintys vyresni žmonės noriai mėgaujasi seksu“, – konstatuoja „Mayo“ klinikos moterų sveikatos centro vadovė S. Faubion.
Moteris, kurios tyrimo metu prisipažino, jog seksas jų gyvenime labai svarbus, vienija nemažai bendrų dalykų: jos išsilavinusios, rečiau kenčia nuo depresijos, ir jaunesniame amžiuje aktyviai mėgavosi intymių santykių teikiamais džiaugsmais.
„Moterys, kurios penktame gyvenimo dešimtmetyje mėgavosi malonumą teikiančiu seksu, noriai mylisi ir vyresniame amžiuje“, – pritaria H. Thomas ir priduria, kad šiuo atveju svarbus ir socialinis ekonominis veiksnys. Pavyzdžiui, geriau išsilavinusios moterys gauna didesnes pajamas, tad gyvenime jaučiasi stabiliau ir patiria mažiau streso: „Taigi, tokių moterų galvoje daugiau vietos seksui, nes jos mažiau suka galvą dėl varginančių dalykų, iš esmės slopinančių gyvenimo džiaugsmą“. Tyrimo metu nustatytas ir dar vienas veiksnys, kuris yra labai svarbus tiek didelio susidomėjimo ir menko susidomėjimo seksu trajektorijose – tai rasė ir etniškumas.
Nustatyta, kad sekso svarbą gyvenime įvairiose amžiaus grupėse dažniau akcentuoja afroamerikietės moterys, o kinės ir japonės vyresniame amžiuje seksui didesnės svarbos neteikia.
„Norėčiau akcentuoti, kad tai daugiau lemia ne biologiniai veiksniai, o socialiniai ir kultūriniai. Skirtingoms kultūrinėms grupėms priklausančios moterys pasižymi skirtingais požiūriais... skirtingu komfortu lygiu senėjimo klausimais. Dar labai svarbu, kaip konkreti moteris vertina savo sekso poreikį bėgant metams“, – teigia H. Thomas.
Trečioji kategorija
Dauguma moterų – 48 proc. – priklauso trečiai kategorijai. Tokios moterys, žengdamos į menopauzę, vertino sveiką seksualinį gyvenimą, tačiau šeštame ir septintame gyvenimo dešimtmečiais po truputį tą susidomėjimą praranda.
Anot ekspertų, moters požiūrį į seksą lemia daugybė emocinių, fizinių ir psichologinių veiksnių, galinčių suvaidinti lemiamą vaidmenį. Juos galima suskirstyti į keturias kategorijas:
Sveikatos problemos: Penktąjį ir šeštąjį dešimtmetį pradėjusios moterys įžengia ir į perimenopauzės laikotarpį. Tuo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali pakenkti sekso kokybei ar net paversti lytinius santykius skausminga patirtimi. Sumenkus estrogeno kiekiui, vulvos ir vaginos audiniai suplonėja, išsausėja ir tampa pažeidžiamesni, jautresni. Susijaudinti gali būti labai sunku. Karščio bangos ir kiti menopauzės simptomai neigiamai veikia nuotaiką ir miego kokybę, sukelia nuovargį, nerimą, sudirgimą, depresiją ir kitas problemas.
Dauguma medicininių būklių, ištinkančių viduramžyje, taip pat turi įtakos moters libido.
„Galbūt vargina klubų artritas, kuris sueitį paverčia tikra kančia? O galbūt rankų artritas, kuris situaciją tik dar labiau apsunkina? O galbūt užklupo diabetas, neatpažįstamai pakeitęs seksualinę patirtį? Kur dar širdies bei kraujagyslių ligos ir kitos problemos. Nepaisant to, tereikia imtis priemonių, nebijoti kreiptis į specialistus ir sekso džiaugsmas sugrįš. Net ir sudėtingiausia negalia šiais laikais nereiškia seksualinio aktyvumo pabaigos“, – sako H. Thomas.
Psichologiniai ir emociniai veiksniai: Psichologinis sekso komponentas turi didžiulę įtaką moters libido. Patirta seksualinė ar fizinė prievarta, kova su priklausomybėmis, depresija, nerimas ir stresas – itin galingi šios kategorijos veiksniai.
„Tiesą sakant, net negaliu nesakyti, kokią didžiulę įtaką seksui turi nerimas ir stresas. Vertinkime tai kaip kovos ar bėgimo mechanizmą – adrenalinas jus gina atgal į urvinio žmogaus laikus, kai jus vejasi liūtas. Nejaugi tokiomis aplinkybėmis krisite į žolę ir mylėsitės, kai pavojus visai šalia? Žinoma, kad atsakymas neigiamas. Taip jaučiasi moterys, nuolat išgyvenančios nerimą. Nerimas labai svarbus veiksnys, trukdantis moterims būti seksualioms ir atsipalaiduoti“, – paaiškina S. Faubion.
Nors tyrimo metu konkretus dėmesys nerimui teiktas nebuvo, rezultatai labai aiškiai parodė, kad depresijos simptomus jaučiančios moterys žymiai rečiau seksą įvardijo kaip vieną iš savo gyvenimo prioritetų. Be to, sumenkęs libido – vienas iš daugumos antidepresantų, skirtų gydyti depresiją, šalutinių poveikių.
Antrosios pusės svarba. Gyvenimo pusiaukelėje atsidūrusios moterys susiduria ir su dramatiškais bei didžiulį stresą keliančiais pokyčiais santykių srityje, o tai gali neabejotinai sumažinti norą užsiimti seksu.
„Galbūt neteko mylimo žmogaus? Galbūt išsiskyrė? Galbūt antrąją pusę vargina sveikatos problemos, dėl kurių seksas tapo sudėtingesnis ar nepatogus? Galbūt gyvenime per daug veiklos – karjera, rūpestis anūkais, o galbūt problemų turinčiais vaikais? Tokiais atvejais labai sudėtinga gyvenime seksą vadinti vienu iš prioritetų“, – komentuoja H. Thomas.
Net jeigu moteris ir turi partnerį, santykiai išgyvena tiek pakylimus, tiek nuopuolius, o tai neabejotinai veikia tai, kaip moteris vertina intymumą su antrąja puse.
„Ar jums patinka jūsų partneris? Ar bendravimas kokybiškas? Labai svarbi ir logistika – ar gyvenate kartu?“, – klausia S. Faubion.
Socialiniai aspektai. Visuomenės vaidmuo taip pat labai svarbus tam, kaip moteris vertina seksą. Religinės, kultūrinės ir šeimos vertybės šiuo klausimu atlieka labai svarbų vaidmenį.
„Yra dalykai, kurių mus visuomenė moko apie senstančias moteris. Be to, yra moterų, manančių, kad seksualumas iš esmės yra blogai. Neva moterims seksas neturėtų patikti. Savo klinikoje sutikau nemažai 60-65 metų amžiaus moterų, kurios niekada neturėjo lytinio švietimo, jo neturėjo jų partneriai, taigi jos apie tokius dalykus nieko neišmano“, – konstatuoja S. Faubion.
Ką daryti?
Žinoma, jeigu moteriai sekso stygius nekelia problemų, priežasčių kreiptis į gydytoją nėra, pabrėžia abi ekspertės, tačiau priduria, kad seniau atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 10-15 proc. moterų, kurioms stinga susidomėjimo seksu, dėl to nerimauja ir norėtų situaciją pakeisti.
Yra daug būdų, kaip galima tokioms moterims padėti, įskaitant tiek vaistus, tiek terapiją, tačiau pirmiausia iniciatyvos turi imtis pati moteris ir pasikalbėti su savo gydytoju.
d
„Prieš tai atliktas tyrimas parodė, kad moterys neretai delsia kreiptis į medikus, galbūt gėdijasi savo problemos arba mano, kad tokie dalykai senstant neišvengiami“, – sako H. Thomas.
„Jeigu moterys turi bent menkiausių nuogąstavimų dėl savo seksualinės sveikatos, ji turėtų ieškoti pagalbos. Tai labai svarbus gyvenimo aspektas, tinkamą sprendimą galima rasti kiekvienai“, – ramina S. Faubion.