Kokius augalus rinktis, norint išvengti negalavimų, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė.
Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui
Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą. Svarbiausia – pasirinkti tokius augalus, kurie turi daug vitaminų.
„Pati populiariausia žolelė imuniteto stiprinimui – ežiuolė. Ji didina atsparumą užkrečiamoms ligoms, ypač gripui, padeda pasveikti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ežiuolę galima vartoti tik 4-6 savaites. Jei vaistažolė vartojama ilgiau, ji organizmą pradeda veikti atvirkščiai – t.y. silpninti imunitetą“, – pasakoja E. Zykienė.
Taip pat vienas populiaresnių augalų imunitetui stiprinti – imbieras. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis, padeda peršalus, nes skatina prakaitavimą, paspartina kraujo cirkuliaciją. Ši šaknis yra išties nebrangi. Visgi, nepatariama imbiero vartoti, jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes gali pridaryti dar didesnės žalos.
„Taip pat imunitetui stiprinti puikiai tinka erškėtis, kurį naudoti reikėtų nusilpus organizmui po sunkių ligų bei esant vitaminų trūkumui. Panašų poveikį turi ir šaltalankių uogos, kurios turi daug antioksidantų, vitamino C, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, gerina geležies pasisavinimą.“
Specialistė priduria, kad į labiausiai tinkamų stiprinti imunitetą augalų penketuką turėtų patekti ir juodasis šeivamedis. Jį puikiai galima vartoti ligos metu, nes skatina prakaitavimą bei mažina karščiavimą. Visų šių augalų arbatos kainuoja tik po 2–3 eurus, tad imuniteto stiprinimui tokiu būdu tikrai neišleisite daug.
Vaistažoles vartoti reikia atsakingai
E. Zykienė atkreipia dėmesį, kad vartoti reikėtų tik šviežiai pagamintus antpilus – iš vakaro pagamintų arbatų pataria vengti. Taip pat svarbu ir teisinga vaistažolių arbatos gamyba, ją ruošiant ant vaistažolių negalima pilti ką tik užvirusio vandens, bent minutę reikėtų palaukti.
„Vaistažoles naudokite ir gaminkite taip, kaip nurodyta ant pakelio. Dažniausiai vaistažoles reikia užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 5-10 minučių, bet gali būti ir ilgiau. Tai priklauso nuo to, kokia vaistažolė ir per kiek laiko ji išskiria savo naudingas medžiagas“, – teigia vaistininkė.
Ji priduria, kad į vaistažolių vartojimą reikėtų žiūrėti atsakingai, ypač, jei esate alergiški arba laukiatės.
„Nėštumo metu reikia labai atsargiai vartoti žoleles. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad vaistažolės negali būti pavojingos, tačiau nėštumo metu yra tik kelios, kurias galima vartoti.
Todėl tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, – atkreipia dėmesį E. Zykienė. – Reikėtų išskirti ir tuos žmones, kurie turi alergiją astrinių šeimos augalų žiedadulkėms. Ežiuolė, ramunėlė, šaltpusnis ir kitos šiai šeimai priklausančios vaistažolės jiems gali sukelti alergiją.“
Ką rinktis: tinktūras ar arbatas?
Pasak vaistininkės, pagal kamuojančius negalavimus reikėtų pasirinkti ne tik vaistažoles, bet ir tinkamą vartojimo būdą.
„Tinktūros yra spiritinės, jos daugiau naudojamos skrandžio arba širdies ligoms, kai reikia greitesnio poveikio. Todėl, pavyzdžiui, širdies lašai yra gaminami spirito pagrindu, kad pacientui būtų galima suteikti greitesnę pagalbą. Tai pat tinktūros yra šiek tiek brangesnės“, – paaiškina specialistė.
Ji priduria, kad siekiant stiprinti imuninę sistemą ar atsikratyti kosulio labiau tinka vartoti arbatas. Jas rekomenduojama gurkšnoti dažnai, 3–4 kartus per dieną.
Vaistažolės namų vaistinėlėje
Vis dėlto, žoleles galima naudoti ne tik imunitetui stiprinti, bet ir kitiems negalavimas gydyti.
„Kiekvienam savo namų vaistinėlėje patarčiau turėti universalesnes vaistažoles, kurias galima naudoti tiek prie kvėpavimo takų ligų, tiek prie virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, ramunėlė naudinga kvėpavimo takams ir atpalaiduoja skrandžio spazmus, gerina virškinimą.
Čiobrelis taip pat atpalaiduoja skrandžio spazmus, nuima pilvo pūtimą bei tinka kovoti su kosuliu. Investicija bus nedidelė, tačiau jausitės ramūs, kad esate pasiruošę visokioms situacijoms“, – teigia E. Zykienė.
Vaistininkė priduria, kad vaikams reikėtų vartoti arbatas, skirtas mažiesiems. Tačiau, jei specialių arbatų nėra po ranka, tinka tokios pačios vaistažolės, kaip ir suaugusiems. Vienintelis skirtumas, jog jas reikėtų vartoti mažesniais kiekiais – t.y. arbatos vaikams turėtų būti silpnesnės.