„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė portalui „Delfi“ atsakė, ar kai kuriuos vaistus galima būtų naudoti net ir pasibaigus ant pakuotės nurodytam galiojimo terminui, tiesa, su tam tikra išlyga.
Kada vaistus dar galima vartoti?
Anot L. Vanagaitės, vaistų galiojimo laikas yra labai dažnas klausimas. Juk kai, pvz., pradeda skaudėti galvą, prisimename, kad vaistinėlėje turime vaistų, malšinančių šiuos simptomus, tačiau kartais pamatome, kad medikamentų galiojimo laikas jau ilgiau nei metus yra pasenęs. Tuomet iškyla klausimai: gerti juos ar ne? Ar bus lemtinga klaida juos vartojant, ar tiesiog, išgėrus pasibaigusio galiojimo vaistą, galvos skausmas kankins ir toliau?
„Tai klausimai, su kuriais vienaip ar kitaip susiduria daugelis žmonių. Nuo tada, kai buvo priimtas toks įstatymas, vaistų gamintojai privalo ant pakuočių pažymėti galiojimo datą. Pažymėta data reiškia tai, kad gamintojas iki jos vis dar gali garantuoti nurodytą vaisto stiprumą ir saugumą.
Labai svarbu ir, kad vaistai būtų laikomi tvarkingai, vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
Reikėtų atkreipti dėmesį į nitrogliceriną, insuliną, antibiotikus, ypač skystuosius – šio sąrašo vaistų galiojimą reikėtų sekti atidžiau, nes laikui bėgant ir praėjus datai, nurodytai ant pakuotės, jų veiksmingumas gali tikrai sumažėti“, – komentavo vaistininkė.
Pasak jos, skirtingų vaistų rūšių galiojimo laikas priklauso nuo jų stiprumo, pH, vandens kiekio, tirpumo, fazinės išvaizdos ir priemaišų.
„Pasibaigus galiojimo laikui, kietos vaisto formos, tokios kaip kapsulės ir tabletės, yra stabiliausios. Vaistai, kurie yra tirpaluose arba paruoštos suspensijos pavidalu pagal nurodytas sąlygas, dažnai laikomi šaldytuve, pavyzdžiui, įvairūs gaminami, vadinami „kartiniai“ vaistiniai preparatai ar antibiotikai, gali būti neveiksmingi, jeigu vartojami pasibaigus nurodytam galiojimo laikui.
Vartojant pakitusios veiksmingumo, mažesnio stiprumo vaistus gali atsirasti atsparumas antibiotikams. Ir visada bet koks vaistas, kuris atrodo kaip suiręs, drumstas arba turi kenksmingą kvapą, nedelsiant turėtų būti utilizuojamas“, – įspėjo L. Vanagaitė.
Vietos, kuriose vaistų verčiau nelaikyti
Taigi, tinkamas vaistų laikymas gali prailginti tam tikrų medikamentų vartojimo tinkamumą. Tad kur ir kaip juos reikėtų laikyti?
„Vonios kambarys nėra ideali vieta vaistų laikymui dėl karščio ir drėgmės. Taip pat vaistų negalima palikti automobilyje ir nuo saulės spindulių neapsaugotose vietose.
Jeigu vaistas yra buteliuke, jį reikėtų laikyti sandariai uždarytą. Ir vaistus visada svarbu laikyti vaikams bei naminiams gyvūnėliams nepasiekiamose vietose“, – patarė specialistė.
Kur dėti pasenusius vaistus?
Jeigu vis tik vaisto galiojimas pasibaigė, kaip juo tuomet atsikratyti?
„Pasibaigusio galiojimo ar jau nebenaudojamų vaistų negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją, nes tai kelia grėsmę mūsų sveikatai ir daro didelę žalą aplinkai.
Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turi atnešti į vaistines, kuriose jie bus tinkamai sunaikinami pagal farmacijos įstatymo nuostatus. Reikėtų prisiminti, kad vaistinėse priimami visi receptiniai ir nereceptiniai vaistai, kurie turi būti utilizuojami.
Maisto papildai ar medicininės paskirties produktai gali būti išmetami ir sunaikinami paprastuoju būdu, pagal buitinių atliekų rūšiavimo taisyklės.
Senuosius gyvsidabrio termometrus gyventojai gali nemokamai priduoti didelių gabaritų surinkimo aikštelėse.
Aplinkos ministerija pateikia rekomendacijas ir, kaip reikėtų tinkamai utilizuoti greituosius testus. Rekomenduojama tyrimo atliekas įdėti į vandeniui nepralaidų maišą, tuomet šis turėtų būti dedamas į dar vieną tokį pat nepralaidų maišą ir sandariai užrišamas. Tokios atliekos turėtų būti išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Popieriniai greitųjų testų informaciniai lapeliai ir kartotinės ar plastikinės pakuotės turėtų būti rūšiuojamos bei metamos į tai atliekų rūšiai skirtus konteinerius“, – pamokė „Delfi“ pašnekovė.
Antibiotikai gelbsti ne visada
Paklausta, ką svarbu žinoti apie vaistų vartojimą, L. Vanagaitė perspėjo dėl namuose užsilikusių antibiotikų, kuriais neretai žmonės bando gydyti netinkamas ligas.
„Antibiotikai veikia prieš bakterines infekcijas, jie nepadeda įveikti virusinių infekcijų. Tai reiškia, kad antibiotikai nepadės sumažinti peršalimo ar gripo sukeltų simptomų.
Dar pasitaiko atvejų, kad pacientai ne visada moka atskirti kada ir kuriuo atveju geriami antibiotikai. Vaistinėje tenka išgirsti, kai pacientas, išvardinęs visus peršalimo simptomus dar pasiteirauja: „Tikriausiai tai bus peršalimas. Gal kokį antibiotiką reikėtų pagerti? Kai paskutinį kartą sirgau, antibiotikai viską sutvarkė“. Tokiu atveju paaiškiname, kad pastarąjį kartą jie galėjo sirgti bakterine infekcija, bet gali ir taip būti, kad tai buvo virusinė infekcija, tiesiog jų simptomai po kelių dienų išnyko, bet ne dėl antibiotiko, o dėl to, kad taip veikia virusinės infekcijos ir simptomai gali išnykti savaime“, – paaiškino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Vaistai ir priemonės, reikalingi visuose namuose
O ką turėtume turėti savo namų vaistinėlėje, kad prireikus galėtume suteikti pirmąją pagalbą?
„Nepriklausomai nuo metų laiko ar gyvenamosios vietos, visose namų vaistinėlėse turėtų būti vaistų nuo alergijos ir akių lašų.
Taip pat turėtų vaistinėlėje būti ir antibakterinis kremas ar tepalas, kuris gali užkirsti kelią nedidelės odos infekcijoms, kurios gali atsirasti dėl įbrėžimų arba vabzdžių įkandimų.
Reikėtų turėti ir bent vieną skausmą malšinantį vaistą. Jeigu namuose yra vaikų, būtinai turėkite ir vaikams tinkančių skausmą malšinančių vaistų.
Svarbūs ir viduriavimą stabdantys vaistai – jie veikia sulėtindami žarnyno judėjimą, išmatos tampa mažiau vandeningos. Aktyvuota anglis puikiai šalina skrandžio turinį.
Dar vienas reikalingas dalykas yra nosies purškalas – dekongestantas. Jis veikia sutraukdamas nosies kraujagysles.
Įpjovimo atveju svarbu po ranka turėti lipnius tvarsčius, nes jie suteikia fizinę apsaugą nuo bet kokios atviros žaizdos.
Tam tikru momentu visi gali nudegti saulėje, todėl apsauginis kremas nuo saulės yra svarbus kiekvienos vaistinėlės komponentas.
Taip pat reikalingas termometras, tinkamas matuoti kūno temperatūrą, bei pincetas, kuris kai kuriais atvejais praverčia, pvz., prireikus šalinti erkes“.