Gydytoja dalinasi patarimais, kaip prižiūrėti ir apsaugoti savo dantis, kad nemalonus maudimas ar skausmas nekeltų diskomforto valgant ledus, geriant karštą kavą ar kandant rūgštų obuolį, rašoma pranešime spaudai.
„Nors dantų jautrumą gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, per dažnas dantų balinimas, netinkamo šepetėlio naudojimas, griežimas dantimis, įskilę dantys, gazuoti gėrimai ir daugelis kitų, svarbu suprasti, kad viskas prasideda nuo pažeisto dantų emalio, – sako „112 odontologų centro“ gydytoja odontologė Nida Aganauskienė.
– Emalis yra viršutinis, o kartu ir apsauginis dantų sluoksnis. Jis gaubia danties pagrindą – dentiną ir mažą kraujagyslių, nervų ir limfmazgių raizginį – pulpą. Dentine yra daugybė kanalėlių su nervinėmis galūnėmis, einančių nuo pulpos iki emalio paviršiaus. Atsiradus emalio pažeidimams kanalėliai apsinuogina, o nerviniai receptoriai pradeda jautriau reaguoti į bet kokį dirgiklį ir žmogų ima kamuoti dantų jautrumo sukeltas skausmas. Dantys taip pat gali būti kurį laiką jautrūs ir po odontologinių procedūrų, profesionalios burnos higienos.“
Ar pažeisti dantų emalį sunku?
Nors dantų emalis yra laikomas kiečiausiu žmogaus organizmo audiniu, N. Aganauskienės teigimu, jį pažeisti nėra sunku.
„Jis gali greitai nusidėvėti, kai naudojamas per kietas dantų šepetėlis ar dantų pasta turinti daug abrazyvinių medžiagų. Dantyje gali atsirasti pleištinių defektų dėl netaisyklingo sąkandžio ar per stipraus valymo kietu dantų šepetėliu. Griežiant dantimis emalis nudyla, atsidengia dentinas ir dantys pasidaro jautrūs.
Dažnas rūgščių produktų ar gazuotų gėrimų naudojimas taip pat prisideda prie emalio sluoksnio mažėjimo, atsiranda emalio erozijos. Be to dantų jautrumą sukelti gali ir dantenų uždegimas, kuomet atsitraukusios dantenos atidengia vietas, kurios nėra padengtos emaliu ir atsiranda jautrumas,“ – pasakoja gydytoja.
Kodėl dantų jautrumas dažniau kamuoja jaunus žmones?
N. Aganauskienė pastebi, kad didesnę tikimybę susidurti su dantų jautrumo problema turi jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Taip yra todėl, kad laikui bėgant danties struktūra savaime keičiasi. Vyresnių žmonių dantų pulpa yra mažesnė, jų dantis susideda iš daugiau kietųjų audinių nei ką tik išdygęs, todėl dirgikliams sunkiau pasiekti nervines galūnėles ir sukelti skausmo signalą. Tačiau netinkamai prižiūrint dantis, pažeidus emalį, ir vyresni žmonės susiduria su jautrių dantų problema.
Kaip padeda pasta jautriems dantims?
„Pacientai dažnai prisipažįsta, kad naudoja pastą jautriems dantims. Neretai jie patys nusprendžia, kad ji jiems reikalinga. Tame nėra nieko blogo, tokia pasta tikrai dantims nepakenks, o kaip tik juos sustiprins ir padės kovoti su dantų jautrumu. Taip yra todėl, kad jos sudėtyje yra specialių medžiagų, pavyzdžiui, kai kuriose pastose esantys bioaktyvūs mikrokristalai, galintys padėti atkurti pažeistą dantų emalį ir įsiskverbiantys į mažiausius emalio defektus bei užpildantys atsivėrusius kanalėlius, kad nervų galūnėlės būtų nepasiekiamos ir jų dirginimas nesukeltų jautrumo“, – paaiškina N. Aganauskienė pridurdama, kad renkantis dantų pastą jautriems dantims taip pat svarbu įvertinti, ar joje nėra abrazyvinių medžiagų, galinčių papildomai pažeisti emalį.
Pasak gydytojos, žmonės, susidūrę su trumpalaikiu dantų jautrumu, į jį mažai kreipia dėmesio ir dažniau surūpina tik tada, kai skausmas trunka ilgesnį laiką. Kartais nutinka ir taip, kad jautrų dantį jau reikia plombuoti, nes kitos priemonės tiesiog nepadės. N. Aganauskienė primena, kad pajutus dantų jautrumą kreiptis į į odontologą galima bet kada (patartina profilaktiškai pasitikrinti bent kartą per metus), ypač reiktų susirūpinti, jei naudojama dantų pasta yra neveiksminga.
Į ką dar verta atkreipti dėmesį prižiūrint jautrius dantis?
N. Aganauskienės teigimu, be specialios pastos jautriems dantims, itin daug dėmesio reikia skirti ir kitoms priežiūros priemonėms – dantų šepetėliui, tarpdančių siūlui ir skalavimo skysčiui.
„Naudojant kietą dantų šepetėlį, labai smarkiai spaudžiant jį, galima mechaniškai pažeisti emalį. Taip pat galima traumuoti dantenas, jos gali atsitraukti ir atsidengti šaknis, o nuo to dantų jautrumas dar labiau padidės. Tačiau nevalia daryti ir kitos klaidos – labai dažnai žmonės, turintys jautrius dantis, vengia juos gerai nuvalyti, bet tą padaryti yra būtina – kitaip susikaupusios apnašos gali sukelti ėduonį ir dantenų ligas. Norint apsaugoti dantis, verta naudoti minkštą dantų šepetėlį ir nepamiršti tarpdančių siūlo bei tarpdančių šepetėlio, kurie padeda papildomai nuvalyti apnašas ir išvengti dantenų uždegimo“, – sako gydytoja.
Ji išskiria, kad nevalia pamiršti ir pagalbinių priemonių – jautriems dantims skirto skalavimo skysčio. Taisyklingai naudojant šias priemones dantys nepažeidžiami, bet priešingai – sustiprinami. O tiems, kurie susiduria su dantų griežimo problema ji pataria naudoti specialią apsauginę kapą arba dantų nudilimą atstatyti odontologo parinktu būdu.
Maistas taip pat yra svarus dantų jautrumą galintis sukelti veiksnys, todėl N. Aganauskienė primena: jei jautrumą sukelia rūgštus maistas, reikia stengtis jo vartoti mažiau, o suvalgius praskalauti burną vandeniu. Pravartu mažiau vartoti gazuotų gėrimų. Gausus rūgščių produktų ir gazuotų gėrimų vartojimas gali sukelti emalio erozijas, dėl kurių taip pat gali atsirasti jautrumas. O jei jautrumas jaučiamas nuo saldaus maisto, reikia kreiptis į gydytoją, tai gali būti ėduonies požymiai. Svarbiausia – rasti tikslią priežastį, kuri sukelia dantų jautrumą.