Ar ekologiška pasta tikrai sveikesnė dantims
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Kariesologijos ir endodontijos poskyrio vadovės dr. Rūtos Bendinskaitės, uždavus žmogui klausimą, ar jis moka valyti dantis, ko gera, neatsirastų nė vieno, kuris sakytų nežinąs.
„Visi žmonės, kurie apsilanko pas odontologą, paprastai valo dantis. Ar jų dantys švarūs, priklauso nuo žmogaus dantų valymo įgūdžių ir jo burnos aplinkos (mikroorganizmų balanso joje, hormonų ir pan.). Būna, kad žmogus daug dėmesio dantų valymui neskiria, bet jo dantys švarūs, ir atvirkščiai. Stebuklingų priemonių dantims valyti iki šiol nėra sukurta, nors rinka šiuo požiūriu iš tiesų didžiulė. Reklamas galima skaityti kaip kokį romaną: šepetėliai su sidabro dalelėmis, aukso folija, impregnuoti alijošiumi, anglimi, įvairiausių formų ir dydžių. Kaziuko mugėje mačiau iš Amerikos atvežtus šepetėlius, kuriuos įkišus į burną praktiškai niekas daugiau nebetelpa. Pastų pasirinkimas taip pat didžiulis. Tačiau aš netikiu jokiais stebuklais. Efektyviausias mechaninis valymas minkštu šepetėliu. Jeigu jo galvutė didelė ir žmogui patogu valyti, jis gali būti didelis: kuo didesnė galvutė, tuo mažiau reikia atlikti judesių, kad šepetėlis apimtų kuo daugiau dantų. Tačiau šepetėlis turi būti tokio dydžio, kad būtų patogu valyti galinius dantis.
Apie dantų pastas vėlgi yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad jų visai nereikia, kiti yra už namų gamybos valymo priemones, treti naudojasi tuo, ką gali pasiūlyti rinka. Jei dantys nelinkę gesti, dantų pastos iš tiesų gali ir nereikėti, tiesiog užtenka 1-2 kartus per dieną dantis nuvalyti šepetėliu. Tačiau nuvalomi tik patys dantys. Tarpdančius reikia valyti atskirai. Krūminių dantų srityje siūlyčiau naudoti tarpdančių šepetuką, priekiniams dantims – siūlą“, - aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, didžioji dalis žmonių vis dėlto linkę sirgti kariesu ar dantenų uždegimu, todėl jiems būtina naudoti dantų pastą. Pastos turi tikslines veikliąsias dalis – mineralų (kalcio, fosfato, fluoro), augalų ekstraktų, kurie stabdo karieso plitimą.
„Apie namuose pačių gaminamas pastas turiu kritišką nuomonę. Sutinku, kad gamyklinėse pastose yra visko – ir konservantų, ir įvairių kitų priedų, kitaip jos neišsilaikytų. Tačiau pasiskaičius, kaip siūloma pasigaminti namines pastas, taip pat kyla visokių minčių. Paprastai jos būna su soda. Jos abrazyvumo indeksas nėra labai didelis, todėl nemanau, kad soda galima ištrinti sveiką emalį. Išsivalius dantis su soda, jie švaresni, baltesni. Tačiau tikrai nereikėtų to daryti nuolat. Blogiausia, kai soda maišoma su citrina, kurios rūgštis tikrai ardo emalį. Jei tokia pasta valomasi neilgai, nieko nenutiks, bet ilgainiui ji tikrai pradės kenkti dantims. Taip pat tokiose pastose būna ir abrazyvinių dalelių, pavyzdžiui, dedama druskos ir pan.
Mano manymu, kraštutinumas ir tai, kad žmonės perka tik ekologiškas dantų pastas. Be abejo, ekologijos ženklu žymimos pastos švelniau veikia mikroorganizmus, jų taip neišbalansuoja, vadinasi, ir mažiau kenksmingos žmogui. Kita vertus, turiu nemažai pacientų, kurie, perėję prie ekologiškų pastų, tikrai labai stipriai pablogino savo dantų būklę“, - svarstė R. Bendinskaitė.
Pasak odontologės, nereikėtų prisirišti prie vienos pastos. Ilgainiui pasta darosi jau nebe tokia veiksminga, kadangi mūsų burnos mikroorganizmai prie jos prisitaiko. Vis dėlto pašnekovė sutiko, kad gamyklinės pastos, aktyviai naikindamos mikroorganizmus, suardo jų balansą burnoje, o Kai dantys nėra geri, jie linkę gesti, tai reiškia, kad mikroorganizmų balansas ir taip sutrikęs. Šiuo atžvilgiu dar stipresnį poveikį turi skalavimo skysčiai, todėl medikė nerekomenduoja jų naudoti kasdien ir ilgai. Tai galėtų būti nebent 2-3 savaičių kursai.
Kokią kainą sumokame už baltą šypseną
Ką odontologė pasakytų dantų balinimo mėgėjams? „Dantų balinimas – tai cheminis poveikis dantims. Jis iš esmės skiriasi nuo dantų valymo balinančia pasta. Pastaroji rekomenduojama dantų baltumui palaikyti jau po balinimo procedūros. Teisingai atliekama procedūra, nesvarbu, kur ji daroma – odontologo kabinete ar namuose, ji, aišku, saugi, bet tikrai nereikėtų persistengti dėl dažnumo. Nereikia to daryti kasmet. Jautrių dantų savininkams ar turintiems dantis, itin linkusius gesti, balinti dantų visai nerekomenduočiau. Mat pažeistos emalio vietos nuo tokio poveikio darosi dar jautresnės ir pralaidesnės. Taigi nors šypsena bus graži, išlaidos sugedusiems dantims gydyti gali gerokai išaugti.
Balinančių dantų pastos būna įvairių. Vienos jų yra didesnio abrazyvumo. Tokių ilgai naudoti nerekomenduojama, o ir patys gamintojai nurodo, kad būtina daryti pertraukas. Yra pastų, kurios balina skaidydamos fermentų pagalba. Tokias, manoma, galima naudoti ir nuolat. Kita vertus, fermentai skaido organinius junginius, todėl neatmetama galimybė, kad jie gali veikti ir mūsų dantenas. Juk mes taip pat sudaryti iš organinių junginių. Todėl nerekomenduočiau jokios balinančios pastos naudoti nuolat. Juolab kad ant pakuotės paprastai nenurodomas jos abrazyvumas, gamintojai pasigiria tik tuo atveju, jeigu jis labai mažas“, - įspėjo R. Bendinskaitė.
Rekomendacijas kasmet apsilankyti pas burnos higienistą odontologė taip pat vertina nevienareikšmiai. Jos nuomone, jei žmogus gerai išsivalo dantis namie, specialisto pagalbos jam nereikia. Tiesa, būtina atsižvelgti į polinkį: vieniems akmenys susidaro, kitiems – ne. Yra žmonių, kuriems pas higienistą tenka vaikščioti ir kas tris mėnesius.
Kaip teisingai valyti dantis
Pasak gydytojos-odontologės, sąjungos „Ateitis be ėduonies“ narės doc. Julijos Narbutaitės, dantų ėduonies atsiradimą lemia daug veiksnių, tai kompleksinė liga, bet svarbiausi veiksniai – dantų apnašos ir su maistu patenkantys angliavandeniai (cukrus). Medikė pabrėžė, kad cukraus, taip pat ir paslėpto, šiuo metu yra daugelyje produktų – duonoje, jogurtuose, netgi mėsos gaminiuose. Beje, dantims kenkia ne tik nesveiki maisto produktai, bet ir vaisiai bei daržovės, kuriuose yra daug cukraus. Cukrui susidūrus su ant dantų susidariusiomis apnašomis vyksta cheminė reakcija, dėl kurios gaminasi rūgštys, kurios ir ėda dantų emalį. Jei prisideda dar ir biologiniai veiksniai – genetika, seilių sudėties ypatumai ir pan., ėduonis gali išsivystyti labai greitai.
Tyrimų duomenimis, 80 proc. žmonių turi nesveikus dantis, taigi jie visi senatvėje rizikuoja likti bedančiai, mat su amžiumi karieso problemos tik gilėja.
„Dantis rekomenduojama valyti dvi minutes. Laikydami šepetėlį horizontaliai pirštais kaip rašymo priemonę, pirmiausiai valome viršutinius dantų paviršius. Pradedame nuo vienos pusės paskutinio krūminio danties ir sukamaisiais judesiais keliauja iki priešingos pusės paskutinio danties. Jokiu būdu negalima daryti didelės amplitudės horizontalių judesių, nes taip dantų apnašos iš vieno danties paviršiaus perstumiamos į kitą. Po aštuonis nedidelius ratukus sukame ties dviem, dviem su puse danties (kiek apima dantų šepetukas). Šepetėlį ant danties reikia taip padėti, kad pusė šerelių dengtų dantenas, kadangi apnašos kaupiasi ir ant jų.
Kai taip nuvalome abu žandikaulius, plačiau išsižioję iš vidinė pusės atliekame šluojamuosius judesius nuo vidinės liežuvio arba gomurio pusės išorės link. Šepetėlį jau laikome vertikaliai. Tuomet kramtomuosius paviršius valome nedidelės amplitudės judesiais „pirmyn-atgal“. Taip pat galima valyti sukamaisiais judesiais“, - aiškino J. Narbutaitė.