Apie 4 tradicinio gydymo pakraipas ir rūšis, kada ir kodėl jis veikia, o kada viso labo yra pretekstas išvengti gydymo bei atsakomybės.
Tradicinis gydymas – nebūtinai tas, kokį naudojo mūsų močiutės ir promočiutės; aišku, kad gydėsi jos kitaip, nes nei diagnostikos, nei vaistų nebuvo. Tikėtis, kad litras gluosnio žievės nuoviro veiks geriau nei aspirino tabletė (aspirino pirmtakas ir buvo išgautas iš minėto medžio žievės) yra kvailoka: su litru aitraus skysčio, kurio dar reikia sugebėti gerti kelis kartus per dieną, ateis koks pusšimtis nereikalingų bei pavojingų medžiagų ir viskas baigsis mažų mažiausiai ūminiu gastritu. Tai panašu, kaip esant sėdmeninei pirmeigai bandyti vaiką išvilioti cukrumi, pabėrus jo prie „išėjimo“ iš mamos įsčių. Arba plakti rykštėmis epilepsija sergantį, idant blogos dvasios apleistų.