– Kaip žinoti, kad nuo COVID-19 saugojuosi pakankamai?
– Visų pirma, svarbi asmeninė higiena. Čia patarimai gan paprasti: dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, jeigu neturite galimybės, naudokite dezinfekcines priemones, reguliariai vėdinkite savo namus. Kai kurie ugdosi įprotį periodiškai matuotis temperatūrą – tai, žinoma, tikrai nepakenks.
Kitas svarbus aspektas – teisingai ir atsakingai elgtis viešumoje. Žmonių susibūrimo vietose dėvėkite kaukę. Apskritai yra naudinga užduoti sau klausimą: ar tikrai jaučiu didelę būtinybę eiti į vietas, kur buriasi daug žmonių? Verčiau venkite masinių susibūrimo vietų, kur sunku laikytis saugumo rekomendacijų.
Na, ir galiausiai reikia nepamiršti, kad pandemijos metu saugiausiai jaučiasi tie, kurie didina atsparumą stresinėms situacijoms ir nuolat rūpinasi savo imuninės sistemos stiprinimu.
– Kaip atskirti paprastą peršalimą nuo COVID-19?
– Jei pradėjote sloguoti, ėmė skaudėti gerklę, čiaudėjate ir kosėjate, gali kilti nerimas: ar tiesiog peršalote, ar tai jau COVID-19? Visi išvardinti simptomai yra panašūs į COVID-19, bet užsikrėtus koronavirusu pasireiškia ir papildomų specifinių simptomų: dusulys, raumenų skausmas, silpnumas, mieguistumas, skonio ir kvapo nejautimas bei aukšta kūno temperatūra.
Jeigu įtariate, jog užsikrėtėte COVID-19, skambinkite šeimos gydytojui, kuris jus užregistruos į karščiavimo kliniką. Taip pat galite skambinti į karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808.
– Kaip teisingai saviizoliuotis, jeigu paaiškėtų, kad bendravau su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu?
– Jei ilgiau nei 15 minučių bendravote su užsikrėtusiu asmeniu, jums būtina izoliuotis.
Dvi savaites likite namuose, neikite į jokias viešas vietas ir informuokite savo kolegas biure, mokykloje ar universitete.
Jei gyvenate ne vieni, stenkitės su namiškiais išlaikyti saugų – bent 2 metrų – atstumą. Net namuose rekomenduojama dėvėti apsauginę kaukę, turėti savo rankšluostį, nesidalinti indais, įrankiais, būti atskirame kambaryje.
Būdami namuose sveikai maitinkitės, vartokite imunitetą stiprinančius vitaminus ir jeigu jaučiatės gerai, susidarykite rutiną, kurios laikykitės.
– Kaip sumažinti dėl COVID-19 patiriamą nerimą?
– Normalu jausti nerimą. Svarbu neleisti jam išsikeroti, jį būtina mažinti. Vienas iš paprastų, bet labai veiksmingų patarimų – nustoti gaudyti kiekvieną gąsdinančią naujieną, kitaip būsite nuolat apsupti negatyvios informacijos. Kad sužinotumėte tai, kas svarbiausia, pasirinkite vieną ar du patikimus šaltinius ir tikrinkite informaciją ne dažniau nei du kartus per dieną. Kiek įmanoma, laikykitės įprastos rutinos. Jei dirbate iš namų, bandykite atskirti darbo ir poilsio zonas ir aiškiai apsibrėžkite darbo valandas.
Nerimas dažnai susijęs su neužtikrintumu – jei nerimaujate dėl to, ką atneš rytojaus diena, susitelkite į dalykus, kuriuos šiandien galite kontroliuoti, – savo lankymąsi viešose vietose, apsaugos priemonių dėvėjimą ir saugaus atstumo laikymąsi.
– Ką daryti pajutus pirmuosius peršalimo simptomus?
– Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, geriausia skambinti šeimos gydytojui ir pasitarti dėl tolesnių veiksmų. Kalbant apie namų vaistinėlę, joje visada naudinga turėti pakuotę čiulpiamų pastilių nuo gerklės skausmo, taip pat vaistų kosuliui lengvinti. Jei sloguojate, turėkite ir preparatų nuo slogos – nosies plovimui puikiai tinka jūros vanduo. Karščiavimui malšinti tiks vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra paracetamolis arba ibuprofenas.
– Kaip tinkamai elgtis, norint išvengti peršalimo ar gripo?
– Atėjus šaltajam metų laikui, tampa ypač aktualu stiprinti imuninę sistemą – čia ypač pasitarnauja vitaminai C ir D, taip pat B grupės vitaminai. Nepamirškite ir būtinųjų mineralų – tokių kaip selenas, magnis, cinkas. Daug kas ieško greitų triukų-gudrybių, kaip sustiprinti imunitetą. Turiu nuvilti, kad šioje srityje sunku sugalvoti kažką efektyvesnio nei seniai patikrinti būdai: buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, orui pritaikyta apranga bei taisyklinga, įvairi mityba.
– Kiek įprastai tęsiasi peršalimas?
– Peršalimo simptomai ir ligos eiga gali būti gana įvairūs. Bet dažniausiai pasveikstama per 1–2 savaites.
– Ką daryti, jei negaliu prisiskambinti gydytojui?
– Jei tiesiog peršalote, galite pasikonsultuoti su vaistininku, tai padaryti galite ir telefonu. Kiekvienos „Eurovaistinės“ tiesioginį telefoną skelbiame apie-eurovaistine.lt.
Jeigu įtariate, kad galite būti užsikrėtęs COVID-19, skambinkite į karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808.
– Ar leisti vaiką į darželį ar mokyklą, jeigu jis lengvai sloguoja?
– Vis dar populiaru galvoti, kad sloga nėra liga, tačiau tai nėra tiesa. Sloga yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomas ir nereikėtų į ją žiūrėti pro pirštus. Sloguojantis vaikas aplinkinius užkrečia infekcijos sukėlėjais. Aplink esantys vaikai į pasidalintą virusą gali sureaguoti labai įvairiai, nes organizmų imlumas ir atsparumas skiriasi: vienam vaikui užkratas gali pasireikšti lengva sloga, o kitam tai gali išsivystyti net į bronchitą. Todėl vaikui suslogavus, būtų gerai jo nevesti į ugdymo įstaigą.
– Ką patartumėte, kad siaučiant pandemijai nugalėtų sveikas protas?
Stiprinti imunitetą; laikytis visų saugumo priemonių ir paskatinti tai daryti kitus; rūpintis savo psichologine sveikata ir palaikyti artimuosius. Apskritai auksinė taisyklė būtų išmokti gyventi sąmoningiau, su teisingai naudojamomis apsaugos priemonėmis, tuo pat metu drastiškai nekeičiant savo rutinos ir įprasto gyvenimo būdo. Pratinkimės galvoti apie pozityvius dalykus – pozityvumas yra vienas iš užkrečiamų dalykų, kurių nereikia saugotis.