Kaune daugėja ligonių
Pirmąjį šių metų mėnesį sergamumas gripu ir ŪVKTI labai išaugo. Daugiausia ligonių užfiksuota Kauno ir Vilniaus apskrityse. Jų itin padaugėjo Kauno mieste, nemažai vaikų paguldyta į miesto ligonines.
Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra gerokai didesnis nei praėjusiaisiais metais. Pernai 3-iąją metų savaitę Kauno apskrityje rodiklis siekė 69,4, Kauno mieste – 81,0, o Kauno rajone – 49,9 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę.
3-osios šių metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje buvo aukštas ir siekė 91,2 atv. / 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligos kamavo Birštono rajono gyventojus, kur rodiklis siekė 16,2 atv. Daugiausia sirgo vaikų – net 54,9 proc.
Gripo epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Sunkiausiai suserga mažiausieji
Pastarosiomis savaitėmis itin padaugėjo į ligoninę paguldytų vaikų. Per vieną savaitgalį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų infekciniuose skyriuose buvo hospitalizuota beveik keturiasdešimt vaikų, kuriuos susargdino daugiausia gripo ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimai.
„Situacija gana grėsminga ir tai − pirmas ryškesnis indikatorius, įspėjantis apie gripo epidemijos pradžią ir ūmių infekcijų protrūkį“, − teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius. Pasak gydytojo, paguldytų į ligoninę vaikų skaičius pastarosiomis dienomis išaugo trečdaliu ir kol kas nemažėja. „Kliniškai patvirtinome jau dešimt susirgimų, nors reikia sulaukti laboratoriškai patvirtinų rezultatų“, − sakė D.Varaškevičius.
Gydytojo teigimu, šiųmetis gripas turi klasikinius simptomus. Liga pasireiškia bendruoju silpnumu, jaučiamas raumenų ir sąnarių skausmas, gali skaudėti galvą, kyla labai aukšta temperatūra, siekianti 39−40 laipsnių.
Kai karščiuojančių ir negaluojančių pacientų eilės nusidriekia prie gydytojų kabineto durų, stabiliau besijaučiantys ligoniukai yra išleidžiami namo. „Kai kuriems vaikams nustatoma dehidratacija, jiems reikia statyti lašelinę, nes karščiuojant prarandama daug skysčių, nesinori gerti nei valgyti, o mažesnius būna sunkiau įtikinti, kad tai būtina“, − sakė gydytojas D.Varaškevičius. Tarp sergančiųjų gripu ir ŪVKTI pasitaikė ir viena kita komplikacija – plaučių ar ausų uždegimai.
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų skyriuose mažieji pacientai gydomi ir nuo kitų šiam sezonui būdingų susirgimų – žarnyno infekcijų, roto virusų. D.Varaškevičius pastarosiomis savaitėmis įspėjo tėvelius būti atidžiais ir stebėti vaikų savijautą, o prireikus nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Gripo padermė
Gydytojas D.Varaškevičius, sulaukęs ligonių antplūdžio pastebėjo, kad šiemet vyrauja klasikinis gripas, kuris būdavo ir ankstesniais metais. „Pernai gyventojai gripu sirgo minimaliai, gal todėl atrodo, kad šiemet sergama daugiau“, − teigė Kauno klinikinės ligoninės gydytojas.
Simptomai – klasikinio gripo. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose ištyrus gripo ligonius nustatytas kiaulių... Dėl gripo rūšies Kaune dar neaišku.
Kalbama, kad šiemet mus puola vadinamasis kiaulių gripas, pirmąkart lietuvius užklupęs 2009 m. ir dėl gausių komplikacijų sukėlęs paniką visuomenėje. Šio gripo padermė − H1N1. Pagal susirgusių Kauno klinikinės ligoninės pacientų tyrimus dar negalima pasakyti, kokia gripo atmaina mus pasiekė. „Tyrimas yra išsiųstas į Vilnių – po savaitės turėtume žinoti, koks gripas mus puola šiemet“, − teigė gydytojas D.Varaškevičius. – Bet pagal stebimą ligos eigą jau galima spręsti, kad šiemet mus puolantis gripas nėra tas, kuriam būdinga komplikacijos.“
Venkite masinių susibūrimų
Susirgus ar sunegalavus jūsų vaikui, labai svarbu elgtis tinkamai. Temperatūrą reikėtų mažinti vaistais, neužsiimti savigyda ir nepradėti vartoti antibiotikų, nes gripas – virusinė liga, o antibiotikai virusų neveikia.
Paklaustas, kaip tėveliai galėtų atpažinti gripą, D.Varaškevičius siūlė atkreipti dėmesį į vaiko elgseną: „Kai vaikas darosi vangus, rečiau šlapinasi, karščiuoja 4−5 dienas, tada patariama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Taip bus sutaupyta laiko ir, tikėtina, išvengta rimtesnių komplikacijų.“
Sunegalavus itin svarbu neiti į masinius renginius, viešąsias vietas. „Gyvenimo tempas greitas, todėl žmonės nori greitai pasveikti: per dvi−tris dienas. Gripas trunka ilgiau, apie savaitę rekomenduojama nekišti nosies iš namų“, − izoliacijos svarbą aiškino gydytojas. − Itin neatsargiai elgiasi tie tėvai, kurie nenori praleisti ilgai planuotų renginių, ir tempia ten net ir sirguliuojančius vaikus.“
Susirgus gydytojas D.Varaškevičius rekomendavo nepamiršti liaudiškų priemonių, kurios puikiai veikia. Visiems žinomi imbieras, medus, citrinos, ypač rauginti produktai, kuriuose gausu probiotikų, pagerins jūsų savijautą susirgus gripu ir peršalimo ligomis. Probiotikai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir stiprų imunitetą. Šios priemonės tinka ir nesergantiems, norintiems stiprinti organizmo atsparumą.
„Galima spręsti, kad šiemet mus puolantis gripas nėra tas, kuriam būdinga komplikacijos.“ D.Varaškevičius.
Gripo nebevadinkite „Kiaulių“
H1N1 gripas – nauja gripo atmaina, sukelianti infekciją žmonėms. Pirmą kartą H1N1 nustatytas 2009 m. JAV, kai pradėjo plisti tarp žmonių pasauliniu mastu. Buvo vadinamas „Kiaulių gripu“, nes daugelis viruso genų yra panašūs į kiaulėms gripo infekciją sukeliančio gripo viruso genomą. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad H1N1 gripo virusas skiriasi nuo virusų, sukeliančių infekciją kiaulėms. Todėl 2009 m. balandį Pasaulio sveikatos organizacija pasiūlė nebevadinti šio susirgimo kiaulių gripu.
H1N1 gripo virusu užsikrečiama kaip ir sezoninio gripo virusu. Dažniausiai tai vyksta oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant virusais užterštus daiktus. Virusas į organizmą patenka, kai nešvariomis rankomis paliečiama burna, nosis, akys.
Užsikrėtę žmonės kitus gali užkrėsti pradedant viena diena prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga. Taigi, virusu užkrėsti galima dar nežinant, kad sergi, ir jau sergant. Mažesni vaikai virusą skleidžia ilgiau nei suaugusieji.
Daugumai žmonių H1N1 gripo simptomai yra gana menki. Skubios medicininės pagalbos reikia, jei jaučiamas dusulys, pilvo ir / ar krūtinės skausmas ar spaudimas, staigus galvos svaigimas, sąmonės aptemimas, sunkus ar užsitęsęs vėmimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas pradeda greitai kvėpuoti ar dusti, pasikeičia odos spalva, negeria užtektinai skysčių, pasidaro neramus arba atvirkščiai, apatiškas, gripo simptomai kartojasi su karščiavimu ir kosuliu, atsiranda bėrimų.