Ši savaitė – rekordinė
Nuo kovo mėnesio pradžios į vaistines užsuka vis daugiau pacientų, besiskundžiančių peršalimo ligų simptomais, pasakoja vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė. Anot jos, šią savaitę gyventojai pirko beveik 20 proc. daugiau vaistų nuo peršalimo negu praėjusią.
„Žmonės vaistinėse pradėjo dažniau ieškoti ne tik vaistų nuo peršalimo, bet ir kombinuotų testų, skirtų ištirti – peršalimu, koronavirusu ar gripu sergama. Vos įpusėjus kovo mėnesiui, pacientai vaistinėse įsigijo jau 15 proc. šių testų daugiau nei vasario mėnesį tuo pat laikotarpiu. Taip pat vien per paskutiniąsias šios savaitės dienas kombinuotų testų žmonės pirko 94 proc. daugiau nei ankstesnėmis kovo dienomis“, – pasakoja R. Lipnevičiūtė.
Žmonės neatskiria, kuo serga
Augant peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų sergamumui, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga.
„Šiuo metu nėra vienos vyraujančios ligos – žmonės serga tiek peršalimo ligomis, tiek koronavirusu ar gripu. Dauguma nuo pastarųjų ligų yra pasiskiepiję, todėl šių simptomai būna kur kas lengvesni ir sunkiau atskiriami. Pavyzdžiui, dar šią savaitę vaistinėje teko sulaukti kliento, kuris atėjo įsigyti gydytojo išrašytų vaistų nuo gripo. Pasirodo, jis pasiskiepijęs ir iki greitojo testo rezultatų buvo įsitikinęs, kad jam paprasčiausias peršalimas, kadangi jis skundėsi tik užgulusia nosimi, nors gripui tokie lengvi simptomai itin reti“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.
Vaistininkė pasakoja, kad atkirti peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligas yra įmanoma, tačiau, remiantis pastaruoju pavyzdžiu, geriausia pasidaryti greitąjį testą.
„Įprastai gripą nuo peršalimo galime atskirti. Jis prasideda staiga, aukšta temperatūra gali laikytis iki 3–4 dienų, kai tuo tarpu peršalus ji pakyla labai nežymiai. Gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. Tuo tarpu čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui. Visgi visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą, todėl pirmiausia rekomenduojama atlikti greitąjį testą ir įsitikinti, su kokia liga mes turime kovoti“, – pataria J. Aleknienė.
Skiepijamės, kai suserga pažįstami
Pasiskiepyti nuo gripo niekada galima ir tuomet, kai pradeda augti gripo susirgimų atvejai, pasakoja vaistininkė. Nors, anot jos, gyventojai kviečiami skiepytis rudens pradžioje, dauguma jų užsuka tai padaryti bet kuriuo sezonu, kai tik suserga jų artimieji.
„Dažnai pacientai į mus dėl gripo vakcinacijos kreipiasi susidūrę su šia liga artimoje aplinkoje, kai pamatė, kaip jautėsi nepasiskiepijęs sergantysis – nesvarbu, tai artimasis, kolega ar netgi kaimynas būtų. Ir tikrai skiepui niekada nevėlu. Pasiskiepijus nuo gripo, vakcina pradeda veikti per dvi savaites, o galutinai imunitetas sustiprėja per mėnesį. Norint pasiskiepyti netgi nebereikia vykti į gydymo įstaigas – pakanka iš anksto užsiregistravus užsukti į skiepijančią tinklo vaistinę, kur per 20 minučių jus paskiepys farmacininkas. Taip užbėgsite už akių šiai grėsmingai ligai“, – sako J. Aleknienė.
Artėjant pavasariui – stiprinkite imunitetą
Norint užkirsti kelią peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms, vaistininkė pataria rūpintis savo imunitetu. Ji išskiria, kad imuninės sistemos stiprinimui reikėtų vartoti tokius vitaminus kaip A, B, C, D ir E.
„Žinoma, ne visuomet randame laiko ir noro vartoti tiek daug skirtingų vitaminų, todėl išskiriant vieną, geriausia rinktis būtent liposominį vitaminą C. Visgi vitaminų nepakanka – greta būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Svarbus ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas prisidengus nosinaite arba alkūne, o įtarus gripą – buvimas namuose“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.