Nuo ekstremalaus šoko į lėtinį nuovargį
Gydytojai klounai pradėjo dirbti registravimo centruose vos tik į Lietuvą atvyko pirmoji ukrainiečių banga. Karo pradžioje skubiausia buvo pirmoji humanitarinė pagalba, „antroji pagalba“, nepakeičiama ir būtina buvo emocinė. Dabartinę situaciją galima pavadinti „trečiąja pagalba“ – pagalba išjudinti giliai užstrigusias emocijas. Ukrainiečiams pirminis karo šokas virto į lėtinę imigraciją. O gydytojai klounai ir toliau lankosi centruose ir padeda išveikti emocijas ukrainiečių vaikams.
„Kai ilgą laiką gyveni negatyviame jausme, atsiranda, kaip viena psichoterapeutė įvardino, šimtametis nuovargis, tai jaučiasi net kūne. Pamenu vieną ukrainietę mergaitę, kurios akyse tarsi matėsi visas patirtas karo siaubas. Ji nelabai norėjo dalyvauti cirko dirbtuvėse, vis ieškojo progos prisiglausti ir kai prisiglaudė kūnas tarsi „sugriuvo“.
Žaidėme su skarelėmis, aš ją apklojau ir jautėsi, kaip jai reikėjo tiesiog pabuvimo šalia, supratimo. Kūne nusėda viskas, kas patirta: karo siaubas, nežinomybė, nuovargis, liūdesys, ir visa tai reikia išjausti. O tada išžaisti, o gal net išrėkti ar ištaškyti. Negatyvios emocijos taip lengvai nedingsta, reikia jas „išvalyti“. Kiekvienam centre sutinku vaikų, kurie ne tai, kad neturi entuziazmo, jie fiziškai neturi jėgų kažką veikti. Aštuonių mėnesių stresas savaime neišgaruoja, jis pereina į nuovargio ir vangumo lygmenį“, - mintimis dalinasi Eglė Stasiulytė, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ pabėgėlių programos koordinatorė, aktorė ir gydytoja klounė.
Ir tai būdinga ne tik ukrainiečiams, tai gali jaustis ir mums, kurie išgyvena karą savo galvose. Karas nesibaigė, mes pripratome, bet nerimas liko, o emocijos nugrimzdo vidun. Vienas iš jausmų transformavimo būdų, itin mėgstamas gydytojų klounų – juokas. Taiklus, laiku ir vietoje pritaikytas humoras tampa „įrankiu“ kūno ir proto higienai. Juokiantis ne tik fiziškai atsipalaiduoja kūnas, masažuojasi vidiniai organai, bet tai yra ir emocinė iškrova. Juokdamiesi atlaisviname vietos lengvumo pojūčiui.
Kartais negali atnešti džiaugsmo, bet gali „paimti“ dalį liūdesio
Ar pabėgėlių centre, ar vaikų ligoninėje, ar senjorų globos namuose svarbiausia ne kokią emociją nori atnešti, o kokioje emocijoje šiuo metu yra auditorija. Vieni vaikai gali būti nusiteikę žaisti, tačiau kiti dar nepasirengę, nes jiems reikia laiko apsiprasti, o gal emociškai jie vis dar jautrūs, gal nesijaučia saugiai.
Gydytojų klounų raktas į skirtingas emocijas – leisti vaikams būti taip, kaip jie yra įgalūs šią akimirką, netraukti į žaidimą, jei vaikas nenori. Tai labai svarbu, nes taip gerbiame kito ribą ir leidžiame išbūti kaip jiems reikia, o ne kaip norime mes. Ir būtent čia įvyksta apsilankymo stebuklas – turėdami galimybę dalyvauti taip, kaip gali pagal savo emocinį poreikį, vaikai išveikia užspaustas emocijas: vieni tą emociją išžaidžia, kiti paleidžia juokdamiesi, treti išdūksta ar išrėkia. Užgniaužtos emocijos priežastis gali būti ta pati, tačiau būdai, kaip ją paleisti labai individualūs. Tik pajautus kiekvieno asmeninį poreikį, galima suteikti emocinę pagalbą.
Lengva mylėti kitą, kai žmogus pozityvus ir daug sunkiau priimti kitą jo skausme, pyktyje, liūdesyje. Jei užsiėmimo metu vaikai rėkauja, griebia daiktus, gydytojai klounai žino – jie nenori tų daiktų sunaikinti. Jų viduje tiek užspaustų jausmų, kad vaikai nežino, kur padėti tą užgulusį sunkumą. Čiupdami, mesdami jie paleidžia emociją, nurimsta. Vaikai, galima sakyti, turi privilegiją fiziškai išveikti pyktį, liūdesį. O suaugusieji dažnai tai užlaiko savyje, pojūčiai nusėda ir ilgainiui virsta nepaaiškinamu nuovargiu ir vangumu. Dar vienas būdas išlaisvinti negatyvias emocijas – duoti laiko sau jas išjausti, iškalbėti, išverkti.
Palaima bent trumpam nusiimti atsakomybės svorį
Užspaustos emocijos atsiranda, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus. Būna kartų, kai mamos stebėdamos vaikų užsiėmimus su klounais, apsiverkia. Ir to priežastis paprasta – jos atsipalaiduoja ir tarsi „gauna leidimą“ paleisti tai, kas užstrigę viduje. Bent akimirkai nuo jų nukrenta atsakomybė kovoti už savo vaiką – ar tai būtų kelias nuo Ukrainos iki Lietuvos, ar pasiruošimas nosies ar dantų operacijai.
Programos „Intensyvi šypsena“ metu gydytojai klounai padeda vaikams emociškai pasiruošti operacijoms. Tiksliau ne tik vaikams, bet ir tėvams. Palydėti vaiką į operaciją itin jautrus momentas, neretai tėvams prireikia ir raminamųjų. Gydytojo klouno funkcija – ne tik per juoką supažindinti vaikus su būsima procedūra ir taip padėti atsipalaiduoti, bet ir trumpam perimti atsakomybės svorį iš mamos ar tėčio. Kol klounai žaismingai ruošia vaiką kelionei į operacinę, tėvai gali susikoncentruoti į tai, ką sako gydytojai ir pasiruošti iššūkiams, laukiantiems vaikui grįžus.
Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais – gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Prisiminkime rūpintis savo emocijų „higiena“.