Nerimo apimtas žmogus linkęs dėmesį telkti į savo vidų, gilintis į savo pojūčius. Dėl šios priežasties, kaip rašo „The Independent“, mažėja žmogaus socialinis aktyvumas. Jau anksčiau mokslininkai buvo nustatę, kad labiau į savo vidinį pasaulį dėmesį sutelkę žmonės dažniau susiduria su nerimo problema. Dvi psichologės iš Britų Kolumbijos universiteto nusprendė išsiaiškinti, ar geranoriškumo ženklai, kurie, kaip mokslininkai jau įrodė, didina žmogaus laimės jausmą, gali sumažinti socialinį nerimą.
„Motivation and Emotion“ leidinyje išpublikuoti Jennifer Trew ir Lynn Alden atlikto tyrimo rezultatai. Atliekant šį tyrimą ištirta 115 socialinį nerimą patiriančių studentų. Tiriamieji suskirstyti į tris grupes. Į pirmąją grupę patekusiųjų paprašyta per keturių savaičių periodą dvi dienas per savaitę atlikti po tris geranoriškumo veiksmus, pavyzdžiui, išplauti kambarioko indus, nupjauti kaimyno veją ar paaukoti pinigų labdarai.
Į antrą grupę patekusių tyrimo dalyvių paprašyta per keturias artimiausias savaites įsitraukti į socialines situacijas, pavyzdžiui, paklausti nepažįstamo žmogaus, kaip valandų, pasikalbėti su kaimynu, paprašyti kito žmogaus vakarienės. Prieš atliekant užduotis tyrimo dalyviams nurodyta daryti gilaus kvėpavimo pratimus, kad užduočių atlikimas taptų kiek lengvesnis.
Į trečią grupę patekusių tyrimo dalyvių paprašyta paprasčiausiai tęsti kasdienius užsiėmimus ir nesiimti jokių pokyčių įgyvendinimo.
Nustatyta, kad į pirmą grupę patekę tyrimo dalyviai, kurių buvo paprašyta atlikti geranoriškumo veiksmus, džiaugėsi sumažėjusia socialinio nerimo problema. Kitaip tariant, šie asmenys buvo mažiau linkę vengti socialinių situacijų dėl jaučiamos baimės būti atstumtam ar konflikto baimės.
Tyrimą atlikusios mokslininkės padarė išvadą, kad atliekami geranoriškumo veiksmai gerina socialinius santykius, didina socialinį įsitraukimą ir plečia socialinius ryšius. „Nustatėme, kad bet koks geras veiksmas yra naudingas, teigiamai veikia net ir visai nedideli dalykai, pavyzdžiui, durų atidarymas kam nors ar ištartas „ačiū“ autobuso vairuotojui“, - sakė L. Alden.
Teigiamas kontaktavimas su aplinka ir geranoriškumo veiksmai taip pat siejami ir su optimizmu. Kitas taip pat neseniai atliktas tyrimas nustatė ryšį tarp pilkosios medžiagos masės, esančios už kairės akies, orbitofrontalinės žievės kairėje pusėje ir padidėjusio optimizmo bei sumažėjusio nerimo. Kuo daugiau šios medžiagos, tuo optimistiškesnis tampa žmogus, o kuo daugiau atsiranda optimizmo, tuo mažiau lieka nerimo.
Dar kitas atliktas tyrimas parodė, kad reaguodama į pesimistiškumą keičiasi smegenų anatomija. Japonų mokslininkai, stebėję smegenų anatomijos pokyčius po 2011 m. Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio, nustatė, kad orbitofrontalinė žievė atrofavosi arba susitraukė. Daugiausia apimties kairiojo pusrutulio orbitofrontalinėje žievėje netekusiems Japonijos gyventojams dažniau diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.
Naujausias Ilinojaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai publikuoti „Social, Cognitive and Affective Neuroscence“ leidinyje, buvo skirtas 61 jaunų tyrimo dalyvių smegenų anatomijai įvertinti ir psichologiniams testams atlikti. Paskaičiavus pilkosios medžiagos masę smegenyse ir palyginus jos kiekį su bendra smegenų mase, paaiškėjo, kad optimistiškiausiai nusiteikusių ir mažiausiai nerimo patiriančių tyrimo dalyvių kairėje orbitofrontalinės smegenų žievės pusėje neuronų buvo daugiausia.
Mokslininkai teigia tikintys, kad kognityvinė terapija gali būti taikoma optimizmui didinti ypač stipriai nerimo kamuojamiems pacientams. Manoma, kad taip galima sumažinti nerimo kamuojamų asmenų patiriamas kančias.