Tačiau ar tikrai yra taip blogai ir ką galime padaryti, kad bent kiek sumažintume kasdienės įtampos dušą – pokalbis su programos „StressOff“ autoriumi, sertifikuotu streso valdymo ir sveikatingumo konsultantu Luku Mackevičiumi.
- Stresą visi suvokiame labai individualiai. Gal galite pirmiausia paaiškinti šią savoką?
- Pradėkime nuo to, kad šiai dienai žodis „stresas“ yra naudojamas praktiškai visur: darbe daug darbo – stresas; dirbu su nemėgstamais kolegomis – stresas; apšaukė direktorius – stresas; keičiama darbo sistema – stresas; dideli kamščiai ir nespėju – stresas; susiplanavau savo darbą valandų tikslumu, bet kažkas neplanuoto atsitiko ir subyrėjo mūsų darbotvarkė – stresas; per mažai uždirbu – stresas; krenta mėgstamos politinės partijos reitingai – stresas; reikia eiti į draugės vestuves ir neturiu ko apsirengti – stresas; įvyko nelaimė (vienas iš šeimos narių prarado darbą, susirgo nepagydoma liga) ar neduok Dieve artimo žmogaus praradimas – stresas.
- Nuo ko priklauso streso pėdsakai kiekvienam žmogui?
- Greta streso stiprumo (tai gali būti tiek fizinis sutrenkimas ar sužalojimas, tiek ir emocinis - kuo emociškai svarbesnis klausimas – tuo stipresnė bus streso reakcija) ir intensyvumo, yra labai svarbus žmogaus požiūris į jį supančias aplinkybes. Visi šie trys komponentai nusprendžia streso įtaką mūsų sveikatai.
Jei tai yra momentinė situacija, tarkime, vidutinio sudėtingumo, kuri sukelia žmogui stresą – priklausomai nuo jo/jos organizmo stiprumo turėtų atsistatyti pakankamai greitai. Jei tai yra labai stiprus įvykis – šeimos nario praradimas, sudegė namas, prarado darbą, t.t. – žmogaus atsigavimas bus daug sudėtingesnis. Taip pat labai svarbu yra suvokti, kad net ir „maži“ dalykai, kurie mus erzina ir kelia „stresą“, tačiau pasikartoja kiekvieną dieną, yra taip pat pavojingi mūsų sveikatai, kadangi jie nuolatos laiko „užsukę“ streso hormonų kokteilių „varyklėlę“.
Galiausiai, mūsų požiūris į įvykius taip pat daro įtaką mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, visai naujas (mokslininkų terminais) mokslas, pavadinimu psichoneuroimunologija (angl. Psychoneuroimmunology - tai mokslas, kuris studijuoja psichologinių procesų ir nervų sąveikos įtaką mūsų imunitetui) įrodė, kad optimistai gyvena ilgiau, greičiau atsigauna po ligų, rečiau suserga infekcinėmis ligomis, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir t.t.
Čia svarbu pabrėžti, kad optimistas – tai nėra žmogus, kuris neturi neigiamų minčių, ar tas, kuris visada vaikšto išsišiepęs, bet tas, kuris atsisako būti „auka“ ir bet kurioje situacijoje adekvačiai įvertinęs aplinką užduoda sau klausimą – ko aš norėčiau iš šios situacijos, kokios pagalbos man reikia, ir kaip visa tai turiu padaryti.
- Gal galite plačiau paaiškinti realią streso žalą mūsų sveikatai?
- Jei kalbėti apie „žalą“, tai vienu sakiniu būtų galima pasakyti taip - stresas (konkrečiai kortizolis) tiesiogiai slopina / atjungia mūsų imuninę sistemą. Taipogi streso reakcijos metu:
■ Išsiskiria neuropeptidai, t.y. baltymai slopinantys mieguistumą ir skatinantys budrumą, nerimą, siekiant užtikrinti „tinkamą“ situacijos įvertinimą.... tai sąlygoja miego trukumą, o apie kokybiško poilsio stokos žalą mūsų organizmui yra prirašyti tomai literatūros.
■ Moterims nustoja gamintis estrogenas, nes tuo metu gaminami streso hormonai. Tuo metu, kol nėra gaminami estrogenai ant arterijų sienelių kaupiasi apnašos, kas didina riziką susirgti širdies ligomis.
■ Dėl streso hormonų pradeda brinkti užkrūčio liauka, ko pasėkoje nustojami gaminti (arba pagaminami silpnesni) T-limfocitai (organizmo „kareivukai“, kurie saugo mūsų kūną nuo infekcijų ir virusų)
■ Pogumburio liauka išsiskiria beta endorfinus, organizmo naturalūs nuskausminamieji taip pat slopina imuninę sistemą
Didžiausios streso aukos
Neigiamą streso poveikį sveikatai puikiai iliustruoja ir Kauno klinikų specialistų parengta medžiaga. Štai, kas nuo streso kenčia labiausiai:
Smegenys. Stresas gali trukdyti blaiviai mąstyti. Priimti paprastus sprendimus − ką pirkti vakarienei arba kaip nueiti iki mėgstamo restorano − gali atrodyti sudėtingiau nei stresui neveikiant jūsų minčių.
Emocijos. Lėtinį stresą išgyvenantys žmonės linkę greičiau susierzinti ir netekti kantrybės, dažniau verkti ir praleisti daugiau laiko besijaudindami nei streso nepatiriantys.
Dantys ir dantenos. Gal ir keista, tačiau stresas gali turėti neigiamos įtakos ir jūsų burnos sveikatai – sąlygoti stiprius dantų sukandimus ar griežimą jais. Dažniausiai tai daroma nesąmoningai arba miego metu, tačiau jei į tai nekreipiama dėmesio, galima susidurti su temporomandibuliarinio sąnario problemomis. Stresas gali sąlygoti ir dantenų ligas.
Širdis. Streso hormonai didina širdies susitraukimų dažnį, siaurina kraujagyslių spindį ir galimos stresinės situacijos metu didina per stiprios širdies ir kraujagyslių reakcijos tikimybę. Stresas susijęs ir su aukštu kraujo spaudimu, kraujo krešulių susidarymu ir net insultu.
Plaučiai. Sergantiems astma arba lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir jaučiantiems lėtinį stresą žmonėms ligų simptomai dažnai paūmėja.
Skrandis. Stresas gali sukelti sunkumo jausmą skrandyje, gali dažniau pykinti, galite dažniau vemti ar viduriuoti. Tiems, kurie serga skrandžio ir žarnyno ligomis, pvz., gastroezofaginiu refliuksu, jautraus žarnyno sindromu, opiniu kolitu ar opalige, tų ligų simptomai gali paūmėti.
Oda. Stresas gali paūminti odos problemas − psoriazę, egzemą, spuogus ir rožę, sukelti pūslelinę.
Plaukai. Jūsų plaukai taip pat jaučia streso poveikį – kai jaučiamas didelis stresas, plaukų augimo cikle plaukai gali pereiti į kritimo stadiją. Tai gali pasireikšti net ir po trijų mėnesių nuo stresinio poveikio, tačiau per metus plaukai dažniausiai atauga.
Raumenys. Sukelta streso įtampa, jaučiama nugaroje, kakle ir pečių juostoje, gali sąlygoti viso kūno raumenų skausmus.
Imuninė sistema. Jeigu jums atrodo, kad visada susergate tada, kai negalite sau to leisti, taip gali būti dėl to, jog stresas silpnina imuninę sistemą, taigi ir Jūsų organizmo atsparumą infekcijai. Dėl tos pačios priežasties stresas gali paskatinti ir lėtinių ligų paūmėjimą.
Stresas ir onkologinės ligos
Stresas ilgą laiką buvo siejamas su daugeliu vėžio formų, įskaitant krūties ir prostatos vėžį, tačiau tikrosios to priežastys iki šiol buvo nežinomos.
Ne per seniausiai DELFI skelbė, kad Ohajo valstijos universiteto mokslininkų komanda pranešė, kad reaguodamas į stresą, organizmas ląstelėse „įjungia“ vadinamąjį ATF3 geną. Paprastai jis priverčia normalias gėrybines ląsteles susinaikinti, jeigu jos nusprendžia esančios negrįžtamai pažeistos. Tačiau vėžinių ląstelių ATF3 genas kažkaip priverčia auglio vietoje esančias imuninės sistemos ląsteles veikti padrikai ir nurodo vėžiui „atsarginį išėjimą“ į kitas organizmo vietas.
„Jeigu organizmas yra puikioje pusiausvyroje, didelių problemų nekyla. Kai organizmas patiria stresą, įvyksta pokyčiai imuninėje sistemoje. Imuninė sistema yra dviašmenis kardas“, - aiškina ekspertė. Apskritai, kai pirmą kartą atsiranda vėžinės ląstelės, imuninė sistema atpažįsta jas kaip svetimas ir įvairios imuninės ląstelės keliauja į pažeistą vietą kovoti su įsibrovėlėmis. Žurnale „Journal of Clinical Investigation“ paskelbti rezultatai pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip auglio ląstelės naudoja savo gebėjimą signalizuoti, besistengdamos įtikinti likusį organizmą padėti išlikti vėžiui bei plisti jam į kitus organus.