Liga įsisiautėja rudenį: atpažįsta pagal miegą ir maistą

Mažėjantis saulėtų dienų skaičius, besitraukianti šiluma, užsidarančios lauko kavinės, medžiai metantys lapus, skėtis vietoje plačiabrylės skrybėlės ir arbūzus bei melionus parduotuvių lentynose keičiantis imbieras su citrina ir medumi. Deja, ne visi galime pakelti tokias permainas.

Nors šie išoriniai pokyčiai primena kiekvienais metais pasikartojantį nenorą atsisveikinti su vasara, anot psichologės Ivonos Suchodolskos, sezoninė depresija yra kur kas daugiau nei šiaip liūdna nuotaika.

Liūdesys ar sezoninė depresija?

„Depresija – tai psichikos sutrikimas, paveikiantis žmogaus kasdienį funkcionavimą, jo elgesį, mąstymą, gebėjimą mokytis, dirbti bei džiaugtis gyvenimu“, – depresiją apibrėžia psichologė.
I.Suchodolskos teigimu, depresija kiekvienam žmogui gali reikštis skirtingais būdais, bet dažniausiai išskiriami depresijos simptomai yra bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai, susidomėjimo praradimas įprastine veikla, pomėgiais ar kitais iki šiol žmogų džiuginusiais dalykais. Depresija sergančiam žmogui taip pat būdinga miego, apetito ar svorio kaita, fizinių negalavimų atsiradimas, pastebimas energijos kiekio sumažėjimas, padidėjęs irzlumas ir savęs smerkimas, neįvertinimas.

Sezoninis afektinis sutrikimas – sezoninė depresija, savo simptomais yra panaši į klasikinę depresiją, bet nuo pastarosios skiriasi savalaikiškumu: „Sezoninei depresijai būdinga tai, jog ji pasireiškia tuo pačiu metu kiekvienais metais – paprastai vėlų rudenį ir žiemą bei tęsiasi iki pavasario ar vasaros pradžios“, – pasakoja I. Suchodolska.

Psichologė pastebi, kad be rudens – žiemos sezoninės depresijos taip pat egzistuoja ne taip dažnai pasitaikanti pavasario – vasaros sezoninė depresija. Tarpusavyje šios dvi sezoninės depresijos rūšys skiriasi nevienoda trauka maistui ir miegui: „Kai kas išskiria, kad žiemos laikotarpiu pasireiškiančiai sezoninei depresijai dar būdingas ilgesnis miegas bei padidėjęs noras valgyti saldumynus bei maistingesnius maisto produktus, tuo metu pavasarį pasireiškiančiai sezoninei depresijai – priešingai, būdinga nemiga bei apetito ir svorio mažėjimas“, – teigia pašnekovė

Susirgti gali kiekvienas

I.Suchodolska pripažįsta, kad kas sukelia sezoninį afektinį sutrikimą iki galo nėra aišku, bet daugiausiai teorijų šį sutrikimą sieja su sutrumpėjusiomis dienomis, kuomet dienos šviesos matome gerokai mažiau nei šiltuoju metų laiku:

„Tyrimų duomenimis, mažesnis saulės šviesos kiekis bei trumpesnės dienos sutrikdo mūsų miego ir būdravimo ritmą. Kuomet naktys ilgėja, o dienos trumpėja – sutrinka mūsų vidinis laikrodis ir galime jaustis silpnai, mieguistai ir dienos metu. Sumažėjus saulės šviesai, organizme sumažėja neuromediatoriaus seratonino, kuris yra susijęs su nuotaikos reguliavimu, gamyba. Seratonino trūkumas paveikia miegą, apetitą, seksualinį potraukį, didina prislėgtumą. O pailgėjus tamsiam paros metui, organizme susikaupia per daug melatonino, kuris didina mieguistumą“, – apie saulės šviesos ir ilgėjančios tamsos įtaką žmogaus organizmui pasakojo psichologė.

Anot I. Suchodolskos, nėra vieno lemtingo sezoninės depresijos susirgimo faktoriaus – kaip ir kiti psichikos sutrikimai, sezoninė depresija gali būti susijusi su daugeliu įvairių veiksnių: „Manoma, kad iki 20 proc. žmonių šaltuoju metų periodu gali išgyventi lengvus depresinius simptomus, pavyzdžiui, suprastėjusią nuotaiką, prislėgtumą, sumažėjusį energijos kiekį. Tačiau sezonine depresija serga gerokai mažiau – vos keli procentai“.

Pastebima, kad sezoninė depresija dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp vyrų. Tačiau psichologė pažymi tai, kad vyrai rečiau negu moterys kreipiasi pagalbos į specialistus, todėl dažnai jų depresija gali būti „pražiūrėta“.

Nenorėdami tik spėlioti, ar yra sergama sezonine depresija, žmonės visada gali išsitirti: „Tam reikalingas išsamus žmogaus psichologinės ir fizinės sveikatos įvertinimas. Jeigu depresijos simptomai tęsiasi tuo pačiu metų laiku bent dvejus metus iš eilės ir jų negalėjo sąlygoti kiti sutrikimai ar ligos, žmogui gali būti diagnozuojamas sezoninis afektinis sutrikimas“, – paaiškino I. Suchodolska.

Psichologės I. Suchodolskos patarimai, kurie gali padėti sergant sezonine depresija:

Kuo daugiau laiko praleiskite lauke. Rekomenduojama kuo daugiau laiko būti gryname ore, o ypač pasivaikščioti ryte. Jeigu daugiausia laiko praleidžiama patalpoje, patartina bent trumpam išeiti į lauką dienos metu (pavyzdžiui, per pietų pertrauką darbe), sedėti darbe kuo arčiau lango, kad gautumėte kuo daugiau natūralios šviesos.

Nepamirškite sportuoti. Reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas pagerina savijautą ir gali padėti įveikti prislėgtumą.

Bendraukite. Santykiai su artimaisiais, draugais bei jų palaikymas yra itin svarbūs. Todėl netgi, kai sunku prisiversti, svarbu susitikti, bendrauti, kreiptis pagalbos į žmones, kuriais pasitikite. Jeigu tokių žmonių trūksta, galima įsitraukti į veiklą, kur būtų galimybė sutikti bendraminčių.
Skirkite daugiau dėmesio savo mitybai. Sveika mityba taip pat veikia mūsų organizmą bei savijautą.

Užsiimkite maloniomis veiklomis. Įvairios streso įveikimo technikos gali padėti dorotis su nemaloniomis emocijomis, padėti atsipalaiduoti ir patirti džiaugsmo. Svarbu kasdien atrasti laiko kažkam, kas teikia malonumą, nors ir mažyti džiaugsmą: pieškite, skaitykite, paskambinkite draugui, apsikabinkite artimą žmogų, paglostykite katiną.

Kreiptis pagalbos į specialistus būtina, jeigu savijauta nesikeičia ilgesnį laiką ar blogėja. Kartais gali pakakti psichologo ar psichologo psichoterapeuto pagalbos. Tačiau kartais gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Svarbiausia – atrasti savyje jėgų pasirūpinti savimi, turėti šalia artimą žmogų, kuris gali padėti, kuomet pačiam tai padaryti sunku, arba nedelsti ir kreiptis pagalbos į specialistus, galinčius padėti.