Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija vis dažnesnė paauglystėje ir jauname amžiuje – tikimybę ja susirgti turi vidutiniškai kas penkta moteris bei kas dešimtas vyras, ir tik 25 proc. jų kreipiasi į gydytojus. Pasak psichologės, dailės terapeutės Aušros Šūmakarienės, yra keli būdai, padedantys vaduotis iš sezoninės depresijos – tai aktyvus sportas, meditacija ar meno terapija, rašoma pranešime spaudai.
„Žmogus, susirgęs depresija, iš pradžių ima skųstis atsiradusia be aiškios priežasties liūdnoka nuotaika, išnykusiu noru dirbti ar kuo nors rūpintis, prastesniu miegu ar apetito stoka. Negydoma arba netinkamai gydoma depresija žaloja žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą, elgesį, sunkina jo santykius su šeima ir artimaisiais, todėl svarbu šio sutrikimo „neužleisti“ ir tinkamai bei laiku sau padėti. Koreguoti psichologines problemas, susijusias su baimėmis, nerimu, pykčio priepuoliais, emocinėmis traumomis, netektimis ar depresija gali padėti muzikos, dailės ar judesio terapijos“, – sako psichologė A. Šūmakarienė.
Terapijos veikia mūsų nuotaiką, nervų sistemą, jos gali padėti palengvinti psichologinius ir fizinius sutrikimus. Meno terapija – tai profesionalaus specialisto vedami užsiėmimai, kurių metu, panaudojus meninės saviraiškos priemones, siekiama gydomojo efekto. Priemonės gali būti įvairios: piešimas, muzikavimas, šokis, vaidyba ar tiesiog vaizdų ir muzikos garsų stebėjimas bei klausymasis – priklausomai nuo terapijos pobūdžio, ji gali raminti, pakelti tonusą ar skatinti darbingumą. Toks gydymo būdas dažnai rekomenduojamas ir turintiems priklausomybių, psichikos ligoniams, specialių poreikių asmenims, nėščiosioms. Meno terapijos proceso pageidauja ir žmonės, kurie ieško asmeninio tobulėjimo, darbuotojų efektyvumo ar motyvacijos skatinimo.
„Kiekvienu atveju meno terapijos metodai ir priemonės taikomos siekiant konkrečiai žmonių grupei svarbių tikslų. Pavyzdžiui, mažiems vaikams dailės terapijos užsiėmimai gali būti taikomi tam, kad praturtintų jų jutiminę patirtį, lavintų smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką. Specialiųjų poreikių turintys vaikai tokiu būdu gali išreikšti save neverbaliai, lavinti motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, pažintinius gebėjimus. Tėvai turi galimybę atstatyti, pagerinti bendravimą, kontaktą su vaiku, geriau pažinti jo poreikius, spręsti vaiko elgesio problemas“, – sako psichologė ir primena, kad dailės terapijos užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti ar sukurti estetinį meno kūrinį.
Taip pat žmogaus nervų sistemai paveiki muzikos arba muzikinė psichoterapija. Pasak mokslininkų, žmogaus muzikos emocinis pasitenkinimas yra penkis kartus didesnis už dailės: muzikos garsai veikia emocijas, nuotaiką ir intelektą, nes klausantis muzikos, į melodiją reaguoja emocijos, o į jos harmoniją – kraujotaka.
Specialistų teigimu, muzikos terapijos poveikis priklauso ne tik nuo pasirinko muzikos kūrinio, bet ir asmens individualių savybių bei muzikinio skonio. Pavyzdžiui, norintys nusiraminti, atsipalaiduoti, turėtų rinktis lėtesnio tempo, aukšto dažnio garsų neturinčią muziką – tam ypač tinkami W. A. Mocarto ar F. Šuberto kūriniai. Pastarojo žymusis kūrinys „Ave Maria“ specialistų vertinamas kaip labiausiai nerimą mažinantis kūrinys, klausantis jo taip pat galima atsikratyti įtampos ir nemigos.
Pasak psichologės A. Šūmakarienės, nėra vieno geriausio terapijos būdo, yra tik konkrečiam žmogui bei problemai tinkamas būdas. Įprastai žmogus su terapeuto pagalba pasirenka, kuris pojūčių kanalas jam yra artimesnis ir tinkamesnis asmeniškai – atskiri bet kurios terapijos elementai gali būti jungiami ir derinami tarpusavyje, tačiau paprastai vienas yra dominuojantis, priklausomai nuo terapeuto išsilavinimo bei patirties.
Neturintiems žymių psichologinių problemų ar negalintiems pasinaudoti specialistų paslaugomis išeitimi gali tapti savarankiškas parodų lankymas, muzikos klausymasis, atsipalaidavimui skirtų knygučių suaugusiems spalvinimas. Apie meno terapijos efektą kalba ir parodos „Van Gogh. Life in Art“ organizatorė Ieva Kvaraciejūtė. Vilniuje pirmą kartą vykstančioje multimedijos parodoje, skambant klasikinei muzikai, didžiuosiuose ekranuose rodomi žinomiausi dailininko Vincento van Gogo paveikslai. Į ją lankytojai atvyksta iš arčiau susipažinti su netradiciškai pateikiama menininko kūryba, tačiau tai, ką jie pamato ir išgirsta per 45 minutes trunkantį vaizdo ir garsų įrašą, sukelia labai skirtingus potyrius.
„Lankytojai atvyksta siekdami edukacinio pasitenkinimo ar pramogos, o išeina tarsi po atpalaiduojamosios terapijos – nusiraminę, akimirkai pamiršę dienos rūpesčius. Kai kurie parodoje praleidžia net porą valandų tiesiog besimėgaudami vaizdu ir muzika, kuri parinkta taip, kad kurtų emociją, derančią su vaizduojamais paveikslais ar jų detalėmis, įtrauktų ir ramintų. Neskubantys savo apsilankymą užbaigia kūrybos erdvėje, kur specialiai lankytojams yra paruošti molbertai ir tapymo priemonės. Dalis žmonių brūkšteli kelis ženklus lape ilgiau neužtrukdami, tačiau dauguma apsilankiusių pasilieka šioje erdvėje ilgiau pasinerdami į dailės terapiją. Netradicinė pažintis su dailininku ir jo kūryba bei atsipalaidavimas – pagrindinis parodos tikslas“, – sako I. Kvaraciejūtė.
Parodoje neatsitiktinai skamba Ž. Masnė kūrinys „Meditacija“ iš operos „Thais“. Kiti kūriniai – puikiai iliustruojantys V. van Gogo gyvenimo ir kūrybos etapus: P. Čaikovskis, 5-oji simfonija, 1 dalis; M. Ravelis, Koncertas fortepijonui ir orkestrui sol major, 2 dalis, M. Ravelis, choreografinė poema orkestrui „La Valse“, K. Debiusi, „Fauno popietė“, K. Sen Sansas „Žvėrių karnavalas. Akvariumas“, G. F. Hendelis „Sarabanda“ iš siuitos nr.11 ir kiti.
Pasaulyje tokia parodų forma tampa vis populiaresnė, kad stresą nuolat išgyvenanti visuomenė turėtų nusiraminimo oazę. V. van Gogo darbai tokiu būdu buvo eksponuojami daugiau nei 30 miestų keturiuose žemynuose. Berlyne paroda buvo kelis kartus pratęsta dėl lankytojų gausos.
Apie parodą
Per savo neilgą kūrybinę karjerą Vincentas van Gogas sukūrė neįtikėtinai daug vertingų kūrinių – daugiau nei 850 drobių ir bemaž 1300 darbų ant popieriaus. Jo paveikslai šiandien – vieni brangiausių ir geidžiamiausių bet kuriame meno vertybių aukcione. Po dailininko, besiblaškiusio tarp genialumo ir beprotybės, mirties praėjus 125 metams, daugelyje Europos šalių buvo surengtos parodos „Van Gogh. Life in Art“, skirtos van Gogo kūrybai. Paroda vyks iki balandžio 30 dienos prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“.