„Jogos pagrindas yra doroviniai pagrindai. Tai yra nežudymas, nekenkimas jokiai gyvybei nei veiksmu, nei žodžiu, nei mintimis, teisingumas visame kame, nevogimas, susilaikymas, netgi dovanų neėmimas. Tada – kūno ir psichikos, sielos švara, pasitenkinimas – taip, kaip yra, taip gerai, paprastumas visame kame, nuolatinis mokymasis ir atsidavimas tai aukščiausiai visumos priežasčiai, kurios joga iš tikrųjų ir siekia. Tai yra pagrindai“,- laidoje „Mano sveikata“ sakė T. Stanikas.
Anot jo, jeigu šitokių dorovinių pagrindų nėra, tai jogos praktika žmogui nieko neduos.
T. Staniko teigimu, fundamentalus žmogaus gyvenimo principas yra santykis su gyvybe, pagarba jai, ko nuo mažumės laikėsi ir Vydūnas.
„Vegetarystė, kuri buvo Vydūnui prigimta, nes vaikas būdamas, jis negalėdavo valgyti mėsos, nes apsirgdavo, ir visą gyvenimą to negalėjo, buvo nulemta to santykio su gyvybe. Ne dėl sveikatos, ne dėl dietos ar svorio, bet iš pagarbos gyvybei. Jo mityba pirmiausia buvo etiška, o ne dietiška“, - kalbėjo T. Stanikas.
Vydūnas yra sakęs, kad sveikata yra kūno, jausmų ir minčių gerovė.
Visą laidos „Mano sveikata“ įrašą klausykite čia.