Psichologas atkreipė dėmesį į sutrikimą, su kuriuo susiduria kone kas penktas: nerimą kelia jauni žmonės

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – tai proga aptarti, kodėl mūsų šalyje savižudybių skaičius išlieka itin didelis, o taip pat nedžiugina ir kiti visuomenės sveikatos rodikliai, mat turime daug patiriančių depresijas, nerimo sutrikimus, vienišumą ir tuo pačiu metu nesirūpinančių savo psichikos bei kūno sveikata. Tad itin aktualus išlieka poreikis ugdyti sąmoningesnę visuomenę, kurioje rūpintis savimi būtų norma.

Patiriančių depresijos simptomus daugėja

Paskutiniaisiais Statistikos departamento duomenimis, surinktais 2019 m., o visuomenei pateiktais 2020 m., net 18 proc. gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Taigi, beveik kas penktas Lietuvos gyventojas. Palyginimui, kadangi tokia apklausa kartojama kas penkerius metus, 2014 m. tokių gyventojų buvo 12 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad padidėjimas matomas visose amžiaus grupėse.

Ir nors statistika pateikiama apie depresijos simptomus, taigi, nebūtinai reiškia, jog žmogus serga depresija – visgi pokytis iškalbingas. O juk duomenys surinkti dar prieš koronaviruso pandemiją ir karantinus, prieš Rusijos pradėtą karą ir jo sukeltus baisumus bei pasėtą nerimą. Nors naujausių duomenų dar teks palaukti, galime drąsiai sakyti, kad nuo 2019-ųjų visuomenės psichikos sveikata mūsų šalyje tik blogėjo.

Žinoma, toks blogėjimas stebimas ne tik Lietuvoje – apie tai nuolat perspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be to, jos atstovų teigimu, nors esama efektyvių būdų padėti psichikos sutrikimų kamuojamiems žmonėms, daugiau nei 75 proc. mažesnių bei vidutinių pajamų šalių gyventojų nesulaukia pagalbos tiek dėl menko paslaugų prieinamumo, psichikos sveikatos specialistų trūkumo, tiek dėl tokią pagalbą vis dar lydinčios stigmos.

Turime atidžiau žvelgti į pažeidžiamas grupes

Mūsų šalyje, remiantis 2019 m. apklausa, depresijos simptomus jautė beveik du kartus daugiau moterų (23 proc.) nei vyrų (12 proc.). Paaiškinimų gali būti ne vienas, tačiau man norisi atkreipti dėmesį į Lietuvoje kultūriškai susiklosčiusį moters, kaip pasyvesnės, šeimoje prisitaikančios, vaidmenį, dėl kurio daugelis moterų turi mažiau laisvalaikio, tradiciškai joms vis dar tenka rūpintis namų buitimi ir vaikų priežiūra, tuo tarpu už namų ribų sunkiau įsitvirtinti ir kilti karjeros laiptais darbo rinkoje bei daugiau uždirbti. Kita vertus, moterys labiau domisi psichikos sveikatos temomis ir geriau atpažįsta tokio pobūdžio negalavimus, yra labiau linkusios sunkumais dalintis su aplinkiniais bei kreiptis pagalbos. O vyrai savo sunkumus labiau linkę „maskuoti“ priklausomybėmis, rizikingu elgesiu, todėl labai svarbu pasitelkiant tokią statistiką nestigmatizuoti moterų kaip „jautruolių“, tarsi vyrai būtų kitokie – „nejautrūs“.

Apklausoje skaitlingiausias pokytis tarp depresijos simptomus jautusių žmonių matomas 15–34 metų gyventojų grupėje. Pavyzdžiui, 15–24 m. amžiaus grupėje simptomus patiriančių žmonių padaugėjo nuo 3,7 proc. 2014-aisiais iki net 15,7 proc. 2019-aisiais. Atitinkamai 24–34 m. amžiaus grupėje ši skaitinė išraiška kilo nuo 6,2 proc. iki 15,4 proc. Atrodytų, akivaizdu, jog šis amžiaus tarpsnis yra didelių iššūkių laikas, kai reikia baigti mokslus, žengti karjeros keliu, įsitvirtinti, vystyti santykius, o viso to tenka imtis dar stokojant gyvenimiškos patirties, mokantis būti su stresu.

Tačiau yra ir kitas svarbus paaiškinimas, kuris pateikiamas „Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos“ 2020-ųjų tyrime apie „Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimą Lietuvoje“, kur apibendrinama taip: „Jauniems žmonėms trūksta gebėjimų rūpintis savo sveikata, ekspertai pažymėjo, kad visuomenėje egzistuoja menkas raštingumas ir stigmatizavimas dalykų, susijusių su psichikos sveikata. Visuomenėje daug kalbama apie depresiją ar nerimą, bet stokojama tikrojo suvokimo apie tai. <…> Populiari nuomonė, kad jei asmuo kreipiasi į psichologą, jis yra rimtai sergantis psichine liga, jei tai moksleivis, gali tapti patyčių objektu. Tėvai nesupranta, kam jiems ar jų vaikams reikalinga psichologinė pagalba ir t. t. Didelis trūkumas žinių ir gebėjimų atpažinti savo psichologinės savijautos signalus“.

Metas plėsti psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją

Tad kodėl taip yra? Pateiksiu iliustratyvų pavyzdį. Kartą seną automobilį nuvežiau techninei apžiūrai, nusprendęs jį reguliariai tikrinti ir taip problemoms užbėgti už akių. Nuvykęs ten sulaukiau atsakymo: „Kai sugrius – tada ir atvežkit, pataisysim, o prevenciškai nedirbame“.

Į „Depresijos įveikimo centrą“ žmonės taip pat kreipiasi dažniausiai tada, kai jau nebegali užmigti, nusiraminti, kai tampa pernelyg sunku dirbti, bendrauti, kitaip sakant, kai simptomai taip apsunkina kasdienybę, jog nebeleidžia gyventi kaip anksčiau. Tačiau užbėgti už akių tokiai būsenai dažnai stinga sąmoningumo ir žinių. Manoma, kad skirti dėmesį sveikatai reikia tik susirgus, o net ir sergant už mūsų savijautą atsakingas ir mumis pasirūpinti turi kažkas kitas, pavyzdžiui, gydytojas.

Tačiau statistiškai lengvų depresijų yra daugiausia, o sunkios formos sudaro iki 1 proc. visų atvejų, tad prevencinė ar ankstyva pagalba galėtų padėti užkirsti kelią daugeliui jų, tačiau pas mus ji dar tik vystoma. Pandemijos metu Visuomenės sveikatos biuruose buvo galima nemokamai gauti penkias psichologo konsultacijas. Jei to nepakanka, kreiptis į Psichikos sveikatos centrus, kur žmogui suteikiama dar 10 konsultacijų. O kas toliau?

Kaip pabrėžia PSO, pasaulyje depresija serga net 280 milijonų žmonių. Itin sunkios depresijos gali baigtis savižudybe. Kasmet pasaulis dėl savižudybių netenka 700 tūkst. žmonių. Kiekvienam nusižudžiusiam tenka kur kas daugiau bandžiusiųjų nusižudyti. Svarbiausių prevencijos priemonių sąraše: riboti priėjimą prie ginklų, tam tikrų vaistų, žiniasklaidoje atsakingai nušviesti savižudybių temą, ugdyti socialinius ir emocinius paauglių gyvenimo įgūdžius, anksti identifikuoti ir suteikti pagalbą visiems, kurie apie tai mąsto ar jau yra mėginę nusižudyti. Taip pat svarbi ir universalioji prevencija – rūpestis sveika gyvensena, poilsio ir darbo režimu, visaverte mityba, priklausomybių ir žalingų įpročių atsikratymu, pajamų ir socialine lygybe visuomenėje.

Ilgą laiką Lietuvoje savižudybių prevencijai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Buvo įprasta laukti, kol pabandęs nusižudyti žmogus atsidurs ligoninėje ir ten sulauks psichiatro bei medikamentinės pagalbos. Paskutiniu metu turime vis daugiau galimybių pasikalbėti su specialistu kamuojant nerimui, stresui, užklupus krizei, tačiau vis dar atsiveja ankstesnio neveiklumo padariniai, kurie akivaizdžiai matomi statistikoje: 2019-ųjų duomenimis, ES valstybėse 100 tūkstančių žmonių vidutiniškai teko kiek daugiau nei 11 savižudybių. O Lietuvoje – net 26 savižudybės. Tik vienintelėje Latvijoje šis skaičius siekia 20, o visose kitose 25 ES šalyse jis dar mažesnis. Kaimyninėje Estijoje siekia 15, Lenkijoje – 11, ką jau kalbėti apie pietines Europos valstybes (Ispanijoje beveik 8, Kipre beveik 4).

Sunku surasti vieną atsakymą, kodėl taip smarkiai „pirmaujame“, tačiau tikrai svarbios išlieka visuomenės nuostatos savižudybių atžvilgiu. Kuo tam tikras elgesys labiau paplitęs visuomenėje, tuo labiau jis gali būti vertinamas kaip priimtinas sprendimas. Lietuvoje dažnas savo aplinkoje turime bent vieną pasitraukusįjį iš gyvenimo.

Pagalba – visai šalia

Kartais tamsus sunkumų debesis kaupiasi ir slegia metų metus, žmogui nepajėgiant išspręsti krizių ir nesulaukiant pagalbos. Koks nors sunkus įvykis, konfliktas gali tapti paskata pasitraukti iš gyvenimo, tačiau iš tikrųjų toks iš pažiūros galintis atrodyti „impulsyvus“ veiksmas yra ilgo galvojimo apie tai pasekmė.

Nusprendusieji nusižudyti dažnai patiria sielvartą, neviltį, bejėgiškumą ką nors pakeisti, ir šią būseną lydi mintys apie savižudybę. Svarbu suvokti, jog nei vienas nesame apsaugotas nuo psichologinę krizę galinčių sukelti įvykių – juk ir mes galime susidurti su skaudžia artimojo netektimi, išsiskyrimu, darbo ar sveikatos praradimo skausmu, kai mėginimas pasitraukti iš gyvenimo gali atrodyti kaip išeitis. Tačiau tikroji išeitis ir pagalba yra visai šalia – tam turime Jaunimo bei kitas psichologinės pagalbos linijas, kurių savanoriai apmokyti padėti kritiniu metu.

Neseniai pradėjo veikti ir gerovės konsultantai, kurių kontaktus galima rasti specialiame to paties pavadinimo internetiniame puslapyje – jų tikslas prevenciškai pagelbėti žmonėms suvaldyti savo būsenas, kartu ieškoti sprendimų. Taip pat kreiptis pagalbos galima į Psichikos sveikatos centrus, Visuomenės sveikatos biurus – svarbiausia, nelaukiant, kol sunkumai užgrius nepakeliama našta.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].