„Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų“, – teigia Ž. Jankauskienė.
– Ką gali muzika ir kas su mumis vyksta jos klausantis?
– Kalbant apie muzikos terapiją ir jos poveikį sveikatai, galima pasakyti, kad ji veikia mūsų psichiką, fiziologinius procesus, apjungia psichologijos mokslą, mediciną bei muzikos mokslą.
Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Jei muzikos klausytume ryte, pasirinkę atitinkamą instrumentą, tempą, dažnį, greitesnė muzika suteiktų mums žvalumo, paruoštų darbui, pašalintų įtampą, būtų tarsi stimulas, kuris suintensyvina mūsų smegenis, padeda geriau atsibusti. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų mums geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę. Galime atsipalaiduoti vien tik pasileisdami muziką, bet terapija apima ir tokį procesą, kai dirbama su žmogumi ir jo jausmais. Netgi sujungiant keletą terapijos rūšių, kartu derinant dailės terapiją, biblioterapiją su įvairiomis atpalaidavimo technikomis, galima pasiekti visai neblogų rezulatų.
– Ar kalbate apie žmogaus psichikos ir psichologinę sveikatą ar ir apie kitų ligų gydymą, pavyzdžiui, streso, nuovargio poveikį?
– Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų.
Be to, kaip ir sakiau, muzika padeda atsipalaiduoti ir atsiverti. Terapeuto skatinamas žmogus pradžioje būtų skatinamas atpažinti, kas su juo vyksta, kokie jo išgyvenimai, ką jis jaučia, kokie potyriai, kokios problemos. Tiesiog muzika užmezga pradinį kontaktą, ir tai gali vykti ne vieno terapijos seanso metu, ne per vieną kartą. Kartais pavyksta jį užmegzti, bet, su muzika tai pavyksta efektyviau. Tai – pirmas žingsnis, siekiant geresnio tarpusavio bendravimo tarp kliento ir terapeuto.
– Straipsniuose rašoma, kad klasikinės muzikos klausymas turi didelės reikšmės besilaukiančioms mamoms: ir jai pačiai, ir kūdikiui.
– Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač – nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Tokie vaikučiai, kai gimsta, pasižymi geresne koordinacija, greičiau pradeda kalbėti, raiškiau ir sklandžiau kalba.
Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Fridriho Handelio – tiesiog atpalaiduojantis poveikis.
– Šiais laikais moterys gali pasirinkti, kaip norėtų gimdyti. Ar ji gali klausyti savo muzikos?
– Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda.
Operuojant poveikis – tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis – irgi labai geras. Ji susitelkia ties savo potyriais ir jausmais.